Antradienį Tarptautinis valiutos fondas pateikė savo konsultacijas Lietuvai. Dauguma siūlymų tokie, po kuriais lieka tik pasirašyti. Tai biudžeto subalansavimas, mokestinių lengvatų panaikinimas, lubų „Sodros“ įmokoms įvedimas, darbo santykių reguliavimo lankstumo užtikrinimas, reguliavimo naštos mažinimas.
Tačiau kai kurie siūlymai, kuriuos pasigavo tiražuoti Lietuvos žiniasklaida, reikalauja atskiro komentaro. Tarptautinio valiutos fondo analitikai teigia, kad reikia imtis priemonių pažaboti atlyginimų augimą ir kad reikia mažinti neapmokestinamąjį minimumą, tačiau įvesti mokestinę subsidiją mažas pajamas gaunantiesiems. Kiek pagrįstos šios rekomendacijos?
Pirmiausia apie siūlymus pristabdyti atlyginimų augimą. Rekomendacija įšaldyti atlyginimus Lietuvoje, nepaisant autoritetingos šią žinią paskleidusios tribūnos, yra absurdiška. Visų pirma, atlyginimai Lietuvoje yra keletą kartų mažesni nei šalyse, į kurias Lietuvos gyventojai gali išvykti dirbti praktiškai be jokių teisinių kliūčių. Darbo užmokestis juk yra kaina, kurią verslininkas moka už svarbiausią išteklių bet kuriame versle – darbą. Jei sustabdysi atlyginimų kilimą Lietuvoje, darbuotojai tiesiog nedirbs čia, o dirbs kitur.
Kiekvienos šalies ekonomika, kiekvienas verslas juda klestėjimo ir gerovės link tada, kai sukuria daugiau nei išleidžia. Tačiau produktyvumas, priešingai nei gali susidaryti įspūdis, iš tikrųjų Lietuvoje ir yra gerokai didesnis nei darbo užmokestis. Tiesiog darbo užmokestis praėjusiais metais augo kiek greičiau nei produktyvumas. Tačiau ilgą laiką situacija juk buvo atvirkštinė. Be to, dabar greičiau augantis darbo užmokestis reiškia ir tai, kad gerovė pagaliau platesniu mastu pasiekia vis platesnes mases. Jei produktyvumas taptų mažesnis nei darbo užmokestis, tai iš tiesų būtų tragedija ekonomikai, tačiau jei kurį laiką didėjęs skirtumas tik sumažėja – jokios tragedijos nėra. Ir gali visai nebūti, nes dabartinės tendencijos nėra pagrindas projektuoti ateities tendencijas.
Kokį signalą gautų verslas, jei iš tiesų būtų apriboti atlyginimai? Kaip žinia, paprastai norint, kad žmogus daugiau padarytų, reikia ir daugiau mokėti, net jei tai susiję ne su sunkesniu darbu, o, tarkime, su sudėtingesniais darbuotojui patikėtais įrengimais. Akivaizdu, kad darbo užmokesčio apribojimas sumažintų paskatą investuoti į to paties produktyvumo didinimą. Vargu, ar to reikia darbuotojams ir verslui…
Galiausiai, įvertinant pasiūlymus mažinti darbo užmokestį negalima nutylėti ir klausimo, kaip valdžia gali imtis priemonių riboti darbo užmokestį privačiame sektoriuje. Nejaugi ekspertai užmiršta, kad tai – privataus susitarimo reikalas?
Mokestiniai Tarptautinio valiutos fondo pastebėjimai visada remiasi vienoda logika: valdžios išlaidų ir pajamų subalansavimas, taiklesnis mokestinių reguliavimo priemonių taikymas. Kadangi nenorima gilintis į valdžios išlaidas, tai subalansuoto biudžeto visada siekiama siūlant padidinti mokesčius arba mokesčių bazę, t. y. ratą tų, kurie juos moka. Šis kartas – ne išimtis, todėl šalia akivaizdžiai būtinos priemonės – naikinti lengvatas, Tarptautinis valiutos fondas nesiūlo sumažinti mokesčių tarifų. Rezultatas – mokesčių našta tik išaugtų. Nenuostabu, kad tokie siūlymai visai patiko Finansų ministerijai. Atrodo, kad siūlytojai tarsi nepastebi, kad mokesčių dydis irgi yra tas veiksnys, kuris lemia šalies konkurencingumą.
Dar keisčiau tai, kad Tarptautinio valiutos fondo atstovai siūlo naują lengvatą ir netgi dar daugiau – iš biudžeto primokėti tiems neturtingiems gyventojams, kurie gauna oficialias pajamas. Be abejo, kad tai labiau nei socialinė šalpa padidintų motyvaciją dirbti, ir dirbti legaliai, bei labiau nei neapmokestinamasis minimumas pasiektų neturtinguosius. Tačiau klausimas, kaip tai derėtų su visa socialinės šalpos sistema, kaip efektyviai tai būtų įmanoma administruoti Lietuvos sąlygomis, tiesiog nutylimas.
Tarptautinio valiutos fondo siūlymai atkreipia dėmesį į svarbius dalykus. Svarbu įgyvendinti tai, kas jau seniai buvo aišku ir be jų – „Sodros“ įmokų lubos, reguliavimo mažinimas. Tačiau siūlymai, kurie staiga nukrito lyg iš giedro dangaus – imtis priemonių riboti atlyginimus ir didinti mokesčių naštą ir įvedinėti naujas lengvatas – turėtų būti vertinami skeptiškai ir atsargiai.
