Rubrikoje „Stebime valdžią“ šią savaitę siūlymai plėsti mamadienių ir tėvadienių skaičių bei restorane tiekti vandenį nemokamai.
Siūlymas plėsti mamadienių ir tėvadienių skaičių
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pakeitimams, kuriais suteikiami papildoma mamadieniai ir tėvadieniai. Seime taip pat pateiktas pasiūlymas plėsti mamadienių ir tėvadienių skaičių – dabar apmokami laisvadieniai suteikiami auginantiems vaikus iki 12 metų, o siūloma, kad laisvadieniai būtų suteikiami ir auginantiems vaikus iki 16 metų – taip siūloma dar trečdaliu didinti mamadienius ir tėvadienius.
Komitetas pritarė pasiūlymui, kad vieną vaiką iki dvylikos metų auginantiems darbuotojams būtų suteikta viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba sutrumpinamas aštuoniomis valandomis darbo laikas per tris mėnesius. Šiuo metu viena papildoma laisva diena priklauso tik auginantiems du vaikus iki 12 m.. Taip siekiama palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, tačiau nei tokio pasiūlymo poveikis, nei kitos alternatyvos nėra svarstomi. Įmonėms, kurios tiesiogiai sumokės už šio pakeitimo įgyvendinimą, projekto rengėjai garantuoja – neigiamų pasekmių įstatymas neturės.
Pusiausvyra tarp asmeninių ir darbo įsipareigojimų yra iššūkis vaikus auginantiems tėvams. Poreikių iškyla įvairių ir būtų trumparegiška tikėtis, kad jie bus išspręsti per valstybės intervencijas, nesitariant. Šiandien įmonės vis labiau darbuotojus brangina ir siūlo pačias įvairiausias naudas, tarp jų yra ir lankstesnį darbo laiką.
Priėmus įstatymą kaštai darbdaviui išaugs, o dėl to neigiamą poveikį patirs ne tik įmonė, bet ir jos darbuotojai, potencialūs darbuotojai, vartotojai ir net pati ekonomika. Padidėję įmonės kaštai turi būti padengti ir tai bus padaryta per pakilusias prekių ir paslaugų kainas.
Be to, laisvadienį pasiėmusius darbuotojus dažniausiai turi pavaduoti kiti kolegos, dėl to padidėja jų darbo krūvis, gali nukentėti produktyvumas ir darbo efektyvumas. Išaugęs laisvadienių skaičius privers esamus darbuotojus daugiau dirbti tam kad įmonės veikla nesustotų. Padidėjęs esamų darbuotojų krūvis gali paskatinti dirbti viršvalandžius. O už šiuos viršvalandžius ne kas kitas, o darbdavys turės apmokėti.
Siekiant padėti asmenims suderinti asmeninius ir profesinius interesus yra tikslinga sudaryti sąlygas lanksčiai šiuos interesus derinti. Pavyzdžiui, lankstinant galimybes dirbti ne visą darbo dieną, kurias dabar riboja “Sodros grindys”, bei numatant lankstesnes darbo formas.
Siūloma vandenį restoranuose tiekti nemokamai
Seime svarstomas atnaujintas Geriamojo vandens įstatymo pakeitimas. Anksčiau buvo siūlyta numatyti pareigą restoranuose ir kavinėse nemokamai tiekti stalo vandenį. Aplinkos apsaugos komitetas pakeitė projektą nurodydamas, kad vanduo nebūtinai turi būti tiekiamas nemokamai – svarbu, kad klientui restorane būtų sudaryta galimybė gauti vandens iš čiaupo.
Tai pakeitimas geresne linkme, nes ankstesnis pasiūlymas versti tiekti vandenį iš čiaupo nemokamai prasilenkė tiek su ekonomine logika, tiek su teisėkūros kokybei keliamais reikalavimais. Nors klientų interesus buvo siekiama saugoti, numačius tokią prievolę šiems klientams galėjo būti ir pakenkta. Kadangi kavinės ir restoranai yra pelno siekiančios įstaigos, jie būtų turėję kompensuoti papildomas sąnaudas, tipiškai tai daroma koreguojant kainas. Be to, taip būtų buvęs sumažintas įmonių, kurios ir taip tiekia vandenį iš čiaupo, konkurencingumas. Nustačius vienodus reikalavimus visiems, vaišinimas vandeniu netektų vertės.
Tačiau abu projektus sieja ta pati problema – jie teikiami neįvertinus reguliavimo poveikio. Nemokamo vandens atveju vertinimas buvo nepagrįstai optimistinis, o kaštai nebuvo skaičiuojami. Naujo projekto atveju teisės akto išvis nelydi joks dokumentas, kuris parodytų tokio pakeitimo poreikį ir poveikį. Parengus tokį vertinimą ne tik Seimo nariams, bet ir visuomenei būtų aiškiau, ar tokio reguliavimo išvis reikia.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos analizės metu nustatyta, kad ekonominis projekto poveikis nėra laikomas argumentu svarstant, ar išvis priimti reguliavimą. Toks reguliavimas, kai tik formaliai vertinamas jo poveikis arba poveikis išvis nėra atliekamas, neatitinka esminių teisėkūros principų, kurie įpareigoja ieškoti reguliavimo alternatyvų ir priimti tą, kuri sukels mažiausią įmanomą naštą. Be to, pagal teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus, įstatymas turi būti priimamas tik tada, jeigu tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Priešingu atveju gyventojams gali būti užkraunama netikėta našta, kurią vėliau bus užsimota taisyti dar vienu įstatymu.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
