Trišalėje taryboje profsąjungos nori, kad naujajame Darbo kodekse (DK) atsirastų nuostata, jog darbuotojas yra visada silpnoji darbo santykių šalis. Šis požiūris puikiai apibendrina pagrindines dabar galiojančio DK problemas. Neva kuo griežtesnis darbo santykių reguliavimas – tuo geriau, nes darbdavys yra potencialus išnaudotojas. Pagal šį požiūrį abiem pusėms naudingiems susitarimams vietos nėra. Jei pagal tokį kurpalių bus išoperuotas siūlomas naujasis DK, jame nieko gero gali ir nelikti.
Džiugu, kad Lietuvoje darbo santykius taip mato tikrai visi. 2013 m. profesinių sąjungų narių skaičius Lietuvoje siekė 98.800 žmonių, tai yra 5,4% darbingo amžiaus gyventojų. Mažuma Lietuvos darbuotojų mano, kad darbdavys yra priešas. Tad darbuotojo interesų atstovavimas nėra darbdavio sutramdymas Darbo kodeksu.
Reikėtų atsikvošėti. Jei iš tikrųjų dairomės į Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis ir pavydime jiems jų darbo užmokesčio, griežtu darbo santykių reguliavimu tai tik nutoliname. Šiandieninis DK yra tarp griežčiausių ES. Pvz., pagal tai, kiek kainuoja atleisti darbuotoją, esame pirmieji iš ES šalių, tai vidutiniškai kainuoja 25 savaites jo darbo užmokesčio. ES vidurkis – 13. Kuo sunkiau darbuotoją atleisti, tuo mažiau norinčių jį samdyti.
Darbuotoją saugo ne DK, antraip Lietuvoje darbuotojai būtų patys saugiausi. Darbuotojams saugu, kai jie yra paklausūs, kai dėl jo darbdaviai konkuruoja. Jei ir toliau ignoruosime, kad griežtas DK nekuria paskatų samdyti ir investuoti, darbuotojui palankios situacijos niekada nepasieksime. Dabartinis DK kuria pasyvaus, skriaudžiamo, negalinčio atstovauti savo interesams ir neturinčio jokio pasirinkimo darbuotojo paveikslą. Net jei dalies darbuotojų padėtis yra tokia (pvz., viešajame sektoriuje), griežtas DK šios problemos nesprendžia, o ją tik įtvirtina.
Darbuotojai turi mažesnį pasirinkimą, nes griežti darbo santykiai sumažina darbo vietų skaičių. Žemą darbo užmokestį lemia mažesnis investicijų kiekis ir darbo našumas. Apskritai darbuotojų galimybė ir gebėjimai derėtis su darbdaviu tampa tik teoriniai, nes viskas ir taip sureguliuota DK. Darbuotojas neturi galimybės nuspręsti, ar jam svarbiau didesnis darbo užmokestis, ar daug atostogų ir didelės išeitinės. Apgintas griežtu DK darbuotojas tampa jo įkaitu. Toks saugus, kad dažnai ir be darbo.
Naujasis DK yra svarbus žingsnis į priekį. Nereikia apsigauti, kad jis yra darbo santykių lankstumo viršūnė. Bet priėmę dabar siūlomą būdą bent jau pajudėtume link lanksčiau darbo santykius reguliuojančių ES šalių. Naujas požiūris į darbo santykius reikalingas, kad jų reguliavimas atitiktų šių dienų realybę ir būtų mažiau panašus į LTSR Darbo įstatymų kodeksą, nuo kurio dabartinis DK nedaug skiriasi. Normalūs darbuotojų ir darbdavių santykiai įmanomi. Tai veikia praktiškai, tai turėtų būti įteisinta ir įstatymu.
