„Aš nesiruošiu čia įrodinėti, pateikinėti skaičiavimų bei kalbėti ekonominiais terminais, nes Lietuvos žmonėms tai neįdomu ir nesuprantama. Tam yra politinė taryba, tam yra sudaromos darbo grupės taryboje.”
Jau folkloru tampantis Seimo pirmininkės pasisakymas E. Jakilaičio laidoje, yra naudingas analizės objektas keliais pjūviais.
1509 Lt? Kodėl ne 5109?
Pirma, jis parodo minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo nepagrįstumą. Neišsiplėsiu, nes pagrįstos ekonomistų kritikos eteryje yra apstu. Bet apibendrinant, MMA didinimo šalininkai yra susipainioję tarp priežasčių ir pasekmių. Kuomet ekonomika auga, t.y. yra daugiau sukuriama, pagaminama ir parduodama, tuomet ir darbo rankų reikia daugiau, ir įmonės turi iš ko mokėti didesnius atlyginimus. Ir atlyginimai auga visiškai nepriklausomai nuo MMA. Priežastis – daugiau sukuriama, pagaminama, parduodama. Pasekmė – atlyginimų augimas.
Bet ekonomikos augimo negalima užsukti iš kitos pusės, t.y. įpareigojant didinti atlyginimus ar MMA. Jei nėra stipraus ekonomikos augimo, t.y. nėra sukuriama, pagaminama ir parduodama daugiau, tuomet ir atlyginimų didinti nėra iš ko. Jei įmonė yra priversta dirbtinai didinti atlyginimus – įmonės gaminius pagaminti kainuos irgi daugiau, gali pakilti ir gaminių pardavimo kaina. Vartotojai tokių prekių norės mažiau, kris pardavimai, įmonės pajamos, ir atlyginimo mokėti nebus iš ko.
Apskritai, ekonomikos skatinimas didinant MMA yra toks nelogiškas, kad geriausias kontrargumentas yra to paties žingsnio kartojimas keletą kartų. Kitaip tariant, jei atlyginimo didinimas iki 1509 Lt veikia ir skatina ekonomiką, tai kam tada smulkintis? Keliame iki 5109 Lt ir gyvename tris kartus geriau jau dabar.
Be pudros, su pykčiu
Antra, šis interviu parodo tikrą ir nepagražintą valdžios požiūrį į žmogų. Problema yra ne tai, kad Seimo pirmininkė galvoja, kad Lietuvos žmonėms ekonominiai argumentai yra neįdomu ir nesuprantama. Absoliuti dauguma valdžios į suaugusius žmones, uždirbančius jiems atlyginimą, žiūri kaip naivius vaikus, nesusipratusius „budulius“ ar potencialius nusikaltėlius.
Geriausias to pavyzdys yra atlyginimas. Mokesčių mokėjimas sudėliotas taip, kad žmogus kuo mažiau žinotų tikrąją savo darbo vietos kainą. Minimali alga yra ne 1000 Lt „ant popieriaus“, o apie 1300 Lt. Tiesiog 300 Lt mokesčių žmogui yra nerodoma. Neva juos „sumoka darbdavys“. Iš primityvios buhalterinės pusės – taip, „sumoka darbdavys“. Realybėje, tai dar 300 Lt žmogaus uždirbamo atlyginimo, kurie žmogui net nerodomi.
Laidoje buvo aptariama sena mintis, baigti šitas „slėpynes“: žmogui sumokėti visą tikrą atlyginimą, ir tada nuskaičiuoti mokesčius. Aišku, skaidru ir paprasta. Ypač su dabartinėmis technologijomis ir faktu, kad praktiškai visiems atlyginimas yra mokamas per bankus. Valdžios atstovės atsakymas? Ne.
Gal čia įvyko nesusišnekėjimas? Vienas pašnekovas galvoje turėjo, kad aiškiau būtų, jei „darbdavio“ sumokamą mokesčių dalį, gavęs didesnį atlyginimą sumokėtų pats žmogus. Gal Seimo pirmininkė turėjo galvoje, kad jei leisi žmogui taupyti pačiam, tai jis nesusitaupys, nesugebės, išleis? Vienaip ar kitaip, valdžios požiūris į suaugusio žmogaus sąmoningumą yra gana atviras ir akivaizdus.
Čia tik ledkalnio viršūnė. Iliustracija, kaip valdžia nepasitiki suaugusiais žmonėmis yra daugiau nei daug. Ir čia kalbama ne apie taisykles, dėl kurių žmonėms būtina susitarti gyvenant kartu, pvz., kad visi važinėjame dešine kelio puse. Didžioji dauguma suaugusiųjų gyvenimą reguliuojančių suvaržymų yra politikų asmeninės ambicijos, susireikšminimas ir požiūris „iš aukšto“ į žmones, kurie juos išlaiko.
Prisiminkite šį interviu ilgam. Žurnalistas, kuris, beje, kaip mokesčių mokėtojas yra ir Seimo nario atlyginimo mokėtojas, klausinėja, prašo įrodyti teiginius ir nepasitenkina pono-baudžiauninkui tipo atsakymu „kaip nuspręsime taip ir bus“. Seimo pirmininkės parodytas pyktis ir susierzinimas, kad kažkas drįsta kvestionuoti valdžios veiksmus yra tikrasis, nenupudruotas valdžios veidas. Prisiminkite jį, kai valdžios atstovai, paploninę liežuvį bandys jums paaiškinti, kodėl jūs privalote valdžiai atiduoti dar daugiau savo darbu uždirbtų pinigų.