Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui (toliau ‐ DK), iš esmės keisis dalis darbo santykių reguliavimo nuostatų.
Įtvirtinamos naujos darbo sutarčių rūšys, sutrumpinami darbuotojų atleidimo terminai, taip pat darbdaviui įvedamos naujos pareigos, kurių nebuvo dabartiniame DK, nustatoma kitokia kasmetinių atostogų trukmė, sureglamentuojami klausimai, kurie iki šiol teisės aktais iš viso nebuvo reglamentuoti (pavyzdžiui, darbinis teisnumas ar veiksnumas, nekonkuravimas, konfidencialumas ir kt.).
Lentelėje apžvelgiami esminiai darbo santykių reguliavimo pokyčiai naujame DK (2016‐09‐14) ir jo pakeitimo projektuose po susitarimų Trišalėje taryboje (2017‐03‐15). Nagrinėjamos svarbiausios darbo santykių sritys: darbo sutarčių rūšys, darbo užmokesčio nustatymas, darbo ir poilsio laikas, darbo sutarties nutraukimo sąlygos, kolektyvinių interesų, darbuotojų atstovavimo reguliavimas ir kt.
Lentelėje pateikiamos konkrečios naujo DK nuostatos, kuriose numatomas lankstesnis reguliavimas (žaliame fone) nei dabartiniame DK, ir tos, kuriose numatomas reguliavimo sugriežtinimas (oranžiniame fone). Tokiu būdu galima susidaryti bendrą vaizdą dėl naujo DK bendros reguliavimo krypties. Taip pat prie kiekvienos srities pateiktas trumpas apibendrinimas (mėlyname fone).
Kaip matoma iš pateiktos analizės, daugelyje sričių naujas DK įveda naujovių ir lankstesnio reguliavimo elementų, tačiau beveik kiekvienu atveju taip pat numato ir apribojimus, net labiau varžančius nei dabartiniame DK. Analizė rodo, kad naujasis DK nėra ryškus žingsnis į priekį link lankstesnio darbo santykių reguliavimo Lietuvoje.