Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl vaistų politikos gairių projektą (toliau – Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto IV skyriaus 23.2 ir 23.9 punktų.
Dėl 23.2 punkto „23.2. Riboti brangių vaistų, turinčių pigesnių analogų, įrašymą į Kainyną; nustatyti, kad sudėtiniai vaistai įrašomi į kompensavimo sąrašus ir Kainyną tik tuo atveju, jei jų bazinė kaina ir priemoka už juos nėra didesnės negu juos sudarančių veikliųjų medžiagų kainų ir priemokų už jas sumos“
Projekte pateikiama vaistų kainos skaičiavimo metodika yra kritikuotina, nes sudėtinio vaisto pagaminimo kaštus sudaro ne tik atskirų veikliųjų medžiagų kaštai, tačiau ir vaisto gamybos, bei kitos su vaisto išleidimu i rinką susijusios sąnaudos. Atskirų, sudėtinius vaistus sudarančių veikliųjų medžiagų kainos yra tik dalis sudėtinio vaisto gamybos kaštų. Sprendimas sumažintų sudėtinių vaistų pasiūlą rinkoje ir tai tikėtina skatintų pacientus gydymui rinktis vaistus, sudarytus iš vienos veikliosios medžiagos ir juos savarankiškai derinti. O tai savo ruožtu gali sukelti potencialių grėsmių ir rizikų pacientų sveikatai.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad gali iškilti problemų nustatant, kokia yra atskiros veikliosios medžiagos kaina. Neaišku, koks dydis bus naudojamas įvardinti kiekvienos atskiros veikliosios medžiagos kainą. Juolab, kad skirtingose rinkose, skirtingais laikotarpiais, skirtingiems pirkėjams (pvz., didmenininkams ir mažmenininkams) ta pati veiklioji medžiaga gali būti parduodama už skirtingą kainą. Taip pat yra neaišku, kaip bus gauta informacija apie atskirų veikliųjų medžiagų, kurios naudojamos sudėtinių vaistų gamybai, kainos. Komponentų, naudojamų vaistų gamybai, kainos gali būti neskelbiamos, ir (arba) sunkiai palyginamos tarpusavyje. Todėl siūlomas vaistų kainų reguliavimas bus sunkiai įgyvendinamas.
Žiūrint plačiau, mintis, kad sudėtinis vaistas negali kainuoti daugiau nei sudėtinių veikliųjų medžiagų yra tolygus reikalavimui, kad produktas negali kainuoti daugiau nei jo sudedamosios dalys. Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas prieštarautų ne tik ekonominei logikai, bet ir visuotinai priimtiniems kainų reguliavimo principams.
Siūlome atsisakyti 23.2 punkto.
Dėl 23.9 punkto „Leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) vaistus ambulatoriškai besigydantiems pacientams“
Rekomenduojame įsivertinti šias rizikas ir pavojus:
1. Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla – nepagrįstas.
Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla – mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t. y. komercinė veikla remiasi privačia nuosavybe ir privačia iniciatyva, nėra pagrindo komercine veikla (mažmenine prekyba vaistais) leisti užsiimti ir viešajam kapitalui priklausančioms gydymo įstaigoms.
Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad „Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.“ (VK, Nr. Y-2017-6).
2. Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai.
Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas:
(1) gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų ir savivaldybių ar valstybės biudžetų; ir
(2) mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis).
Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (gydymas), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (prekyba vaistais). Tuo tarpu privačios vaistinės veiktų tik vienoje – prekybos vaistais – srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį.
Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, ir privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
3. Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai.
Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia viešajam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams. Atkreipiame dėmesį, kad šiai nuostatai taip pat nepritaria ir Konkurencijos tarnyba (https://kt.gov.lt/lt/naujienos/konkurencijos-taryba-nepritaria-iniciatyvai-kurti-valstybiniu-vaistiniu-tinkla).
Siūlome atsisakyti 23.9 punkto.
