Prekyba vaistais internetu vis populiarėja. Tačiau šiuo metu internetu jums gali parduoti tik nereceptinius vaistus, o receptinių – tenka kulniuoti į vaistinę. Žmonėms, kuriems nuvykti į vaistinę nėra patogu, toks apribojimas gerokai apsunkina vaistų įsigijimą. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo leisti internetu pardavinėti ir gydytojų išrašomus receptinius vaistus. Puiku, seniai laikas! Tačiau negi valdžia darys paprastai, jei galima sudėtingai ir brangiai?
Pagal Sveikatos ministerijos nustatytą tvarką vaistinės tiesiogiai per jau veikiančias elektronines vaistines receptinių vaistų savarankiškai parduoti negalės. Vartotojai įsigyti receptinius vaistus internetu galės tik vienu būdu – per valstybinį e.sveikatos portalą. Jame pagal išrašytus elektroninius receptus bus pateikiamas rinkoje (skirtingose vaistinėse) parduodamų vaistų sąrašas, jų kainos bei pristatymo sąlygos. Vartotojui pasirinkus norimą įsigyti vaistą, jis bus nukreipiamas į tą vaistą parduodančios vaistinės internetinę parduotuvę, kurioje bus suformuotas valstybiniame e.sveikatos portale išsirinktų vaistų krepšelis ir įvykdomas pirkimas.
Teoriškai vaistinės konkuruoti galės. Tik konkurencinių svertų joms paliekama nedaug: kaina ir pristatymo sąlygos. Dėl taikomų reguliavimų konkuruoti kaina vaistinių galimybės yra ribotos. Pavyzdžiui, Lietuvos vaistinių asociacija paskaičiavo, kad iš kompensuojamų monopolinių vaistų kainos, vaistinėms tenkanti dalis sudaro vos 0,8 procento, kai valstybei – 5 procentai pridėtinės vertės mokesčio. Vaisto pristatymas vartotojui apskritai nėra su vaistinės veikla tiesiogiai susijusi paslauga ir greičiausiai vaistinės šias paslaugas pirks iš išorinių tiekėjų. Tačiau, pavyzdžiui, konkuruoti internetinės prekybos portalo patogumu vaistinės negalės.
Abejonių kyla ir dėl to, ar valdžia užtikrins lygias galimybes konkuruoti visoms vaistinėms? Juk vartotojo sprendimas pirkti priklausys ne tik nuo kainos ir pristatymo sąlygų, bet ir, pavyzdžiui, nuo to, kurioje ekrano vietoje bus pateikiamas konkrečios vaistinės pasiūlymas pirkti pasirinktą vaistą. Jei dvi ar daugiau vaistinių siūlys tą patį vaistą įsigyti ir pristatyti lygiomis sąlygomis, kuriai teks geresnė vieta ekrane? Jei tokiu atveju vaistinės bus rikiuojamos sąraše pagal abėcėlę, tai, tikėtina, iš „Avaistinės“ bus nupirkta daugiau vaistų nei iš „Zvaistinės“, vien tik dėl pavadinimo pirmosios raidės. Lygios sąlygos neįmanomos. Uždavinys neišsprendžiamas, nes pačioje sąlygoje yra klaida. Juk rinkoje konkurencinę kovą laimi tas, kuris sugalvoja kaip geriau palenkti vartotoją į savo pusę. Siūlomas prekybos būdas rinką supančioja, tačiau vartotojo noro rinktis pažaboti negali.
Kodėl prekybai vaistais reikia valstybinio portalo, siūlymo autoriai nepagrindžia: alternatyvų kaštų ir naudos analizė nepateikiama, poveikis konkurencijai netirtas, kiek kainuos e.sveikatos portalo sukūrimas ir siūlymo įgyvendinimas nenurodoma. Galų gale, kokia problema bus išspręsta, parduodant vaistus būtent per valstybės kontroliuojamą kanalą, taip pat neatskleidžiama. Panašu, kad pasirinkimo nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistus vieninteliu būdu – per valstybinį e.sveikatos portalą, motyvas yra vienas – išlaikyti vadeles savo rankose.
Juk paprastesnis būdas – leisti vaistinėms pačioms parduoti receptinius vaistus jų elektroninėse parduotuvėse. Kodėl jis buvo atmestas, nepaaiškinama. Skirtingose vaistinėse parduodamų vaistų kainas jau šiandien galima palyginti privačiuose portaluose.
Kas toliau? Juk vadovaujantis ta pačia logika galima nuspręsti ir maisto prekes, kurios taip pat yra būtinos gyvybei palaikyti, pardavinėti valstybiniame prekybos centre. Siekis vartotojams užtikrinti galimybę palyginti vaistų kainas nuves tiesiausiu keliu į konkurencijos žlugdymą. Taip pat gali mažėti paskatos vaistinėms investuoti į stacionarių vaistinių plėtrą. Juk mažesnėms vaistinėms bus sunkiau dalyvauti prekyboje per valstybinį e.sveikatos portalą. Tam vaistinės turės investuoti į savo informacines sistemas, susieti jas su e.sveikatos portalu, pateikti informaciją apie parduodamus vaistus bei užtikrinti, kad ši informacija būtų aktuali. Dėl sumažėjusios konkurencijos pirmiausia nukentės pacientai. Nes kuo konkurencija mažesnė tuo rinkoje veikiantys ūkio subjektai turi mažiau paskatų ieškoti naujų būdų parduoti prekę pigiau ar didinti jos kokybę.
E.sveikatos projektui per penkiolika metų išleista beveik 70 milijonų eurų. Šis projektas garsėjo asmens duomenų skandalais, spragų nustatė ir Valstybės kontrolė. Tačiau valdžia nesigėdija sakyti, kad viena priežasčių, kodėl vaistais turi prekiauti būtent per e.sveikatos portalą yra duomenų saugumo garantijos. Ciniška!
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimus plėsti e.sveikatos projektą lėmė ne būtinieji gyventojų ar sveikatos priežiūros sistemos poreikiai, o atsiradusios finansavimo galimybės. Šitaip neatsakingai elgtis įmanoma tik su svetimais pinigais. Tai tikrų tikriausia nepagarba mokesčių mokėtojams. Jei sprendimą pradėti prekybą receptiniais vaistais internetu, įpainiojant e.sveikatos projektą, lemia tik noras įsisavinti lėšas, tai iš gerų norų didinti vaistų prieinamumą vartotojams gali likti šnipštas. Tad gal prieš toliau taškant iš mokesčių mokėtojų surinktus milijonus ir gaivinant kelių metų numirėlį – e.sveikatą – leiskime vaistinėms pačioms rasti sprendimus, kaip geriausiai patenkinti vartotojų poreikius.
