Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4262(2) (toliau – Projektą) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti, kad 1) Ūkio subjektų įmokos už Konkurencijos tarybos atliekamą pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą būtų mokamos į Konkurencijos tarybos sąskaitą; 2) visi ūkio subjektai, kurių metinės pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršija 20 000 000 Eur, kasmet turėtų mokėti iki 6 000 Eur dydžio įmoką Konkurencijos tarybai.
Dėl Konkurencijos tarybos veiklos specifikos
Aiškinamajame rašte iliustruojant siūlomą reguliavimą Projekto rengėjai kaip pavyzdžius nurodo šias valstybines institucijas: VKEKK, RRT. Šios institucijos yra išlaikomos iš jų prižiūrimų rinkų dalyvių mokesčių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į esminį skirtumą tarp išvardintų institucijų ir Konkurencijos tarybos. VKEKK, RRT yra atskirų sektorių ex ante reguliavimo institucijos. Tai reiškia, kad, šios institucijos kuria teisinį reguliavimą taikomą tik specifiniams sektoriams. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos veikla yra kitokia. Ši institucija ex post prižiūri visos Lietuvos ūkį. Tai reiškia, kad institucijos veikla turėtų būti finansuojama ne iš tam tikrų subjektų, tačiau iš viso Lietuvos ūkio surenkamų lėšų.
Dėl projekto atitikties Konstitucijai
Konstitucijos 29 straipsnio 1 d. yra nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatavo „įstatymų leidėjas negali paneigti asmens teisėtų lūkesčių principo, nes Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus. Paneigiant teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Nepagrįstai pabloginus asmens teisinę padėtį galėtų būti pažeistas ir Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis asmenų lygiateisiškumą”.
Projekto rengėjas nepagrindžia savo siūlymo pabloginti 20 000 000 Eur pajamas gaunančių ūkio subjektų padėtį, todėl galima manyti, kad toks reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui. Projekto autoriai nurodo, kad „Konkurencijos taryba yra daug kartų tyrusi itin didelių ūkio subjektų veiksmus, pavyzdžiui, didžiausių mažmeninės prekybos įmonių, bankų, naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų, pieno perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų, draudimo bendrovių ir kitų ūkio subjektų veiklą.” Tačiau tai, kad yra tiriama kokių nors ūkio subjektų veikla arba atskira rinka, ar kad tie ūkio subjektai yra palyginti stambūs, dar nereiškia, kad jie turi būti papildomai apmokestinami. Esant pažeidimams, tokioms įmonėms yra skiriamos baudos, o vien priežiūra nereiškia, kad įmonė ar jų grupė turi būti labiau apmokestinta.
Pačios ribos, nuo kada bus taikomas papildomas mokestis, taip pat nėra niekaip pagrįstos. Projekto rengėjai nenurodo jokių argumentų, kodėl pasirinkta būtent 20 000 000 Eur pajamų riba ir kodėl tokioms įmonėms turėtų būti taikomas mokestis iki 6 000 Eur. Kadangi tokios ribos nėra niekaip pagrindžiamos, galima daryti išvadą, kad toks siūlomas reguliavimas yra nepagrįstas ir galimai prieštarauja lygiateisiškumo principui.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Projektu siūloma, jog Konkurencijos taryba ir toliau bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Papildomas metinis mokestis iki 6 000 eurų nereiškia, kad už tai mokančioms įmonėms sumažėtų mokestinė našta kitose srityse, iš ko būtent ir yra finansuojama Konkurencijos taryba biudžeto lėšų pavidalu. Ta reiškia, kad stambiosios įmonės bus priverstos už Konkurencijos tarybos vykdomą priežiūrą susimokėti du kartus – tiesioginiu mokesčiu ir per į valstybės biudžetą surenkamas lėšas.
Nustačius Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokiems subjektams yra skiriamos baudos. Papildomas apmokestinimas remiantis vien įmonių pajamomis būtų neteisingas šių įmonių atžvilgiu neproporcingai pabloginant jų padėtį kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad 2013 – 2016 m. laikotarpiu Konkurencijos taryba nustatė 16 privačių ūkio subjektų atliktų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, tačiau viešojo administravimo subjektai Konkurencijos įstatymą pažeidė beveik tiek pat – 15 kartų. Nors viešojo administravimo subjektų pažeidimų tyrimai sudarė beveik pusę Konkurencijos tarybos veiklos, susijusios su Konkurencijos įstatymo priežiūra, Projekto autoriai nesiūlo apmokestinti viešojo administravimo subjektų analogišku mokesčiu.
Kadangi nepagrindžiamos ribos, nuo kada iš visų įmonių išskiriami stambūs ūkio subjektai, šiems subjektams sukuriama papildoma mokestinė našta ir taip pat šiems ūkio subjektams sukuriamos sudėtingesnės sąlygos, nei viešojo administravimo subjektams, kurių veiksmai taip pat yra Konkurencijos tarybos tyrimų objektas, Projektas galimai prieštarauja Konstitucijoje numatytam lygiateisiškumo principui.
Išvados
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti projektui.
