Dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43(2) ir 43(3) straipsniais įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-2648)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 (toliau – Įstatymas) 1, 2, 5, 6 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43(2) ir 43(3) straipsniais įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-2648, toliau – Projektas),[1] pritaria siūlomų pakeitimų esmei, tačiau teikia pastabas dėl Įstatymo papildymo 43(2) ir 43(3) straipsniais.
Projektu įteisinamas uždaras valstybės Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamų paslaugų ir Valstybinio duomenų centro paslaugų monopolis
Siūloma nustatyti, kad Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu[2] (toliau – Saugusis tinklas) ir Valstybiniu duomenų centru[3] privalės naudotis tos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės įmonės ir viešosios įstaigos (toliau – Įstaigos), kurios bus įrašytos į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą (toliau – Sąrašas). Projektu įteisinamas uždaras valstybės Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamų paslaugų ir Valstybinio duomenų centro paslaugų monopolis.
Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija ir kiti teisės aktai nurodo, jog bet kokios rinkos monopolizavimas iš principo yra nepriimtinas ir gali būti pasirinktas tik kaip kraštutinė priemonė ypatingiems valstybės gerovės tikslams pasiekti. Jei valstybės institucijų valdomų ir perduodamų duomenų saugumą užtikrinimui yra būtinas monopolis, Projekto rengėjai neįrodo, kad būtent valstybės valdomas monopolis yra vienintelis sprendimo būdas, ar saugumui užtikrinti negalima pasirinkti kitų, mažiau konkurenciją ribojančių būdų, neaišku, ar tokios alternatyvos apskritai buvo svarstytos, ir dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas būtent šis sprendimas.
Sąrašas nėra aiškus ir nėra baigtinis
Projekte nėra pateikiamas Sąrašas, kuriame būtų nurodytos konkrečios Įstaigos, privalėsiančios naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybiniu duomenų centru. Iš to, kaip Projekte apibūdintos Įstaigos, yra sudėtinga spręsti apie būsimą Sąrašo sudėtį.
Pagal Projektą į Sąrašą gali būti įrašytos įstaigos, kurios:
- valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti;
ar
- atlikdamos gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis;
ar
- Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadoje įvardijamos kaip būtinos nacionaliniam saugumui, gynybai ar gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti.
Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąraše[4] įvardinamos 6 funkcijos: Valstybės gynyba; Valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla; Ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimas; Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas; Vidaus saugumas; Tarptautinė veikla.
Valstybines mobilizacines užduotis[5] atlieka 24 valstybės institucijos[6], atsakingos už konkrečių gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos „Valstybės gynyba“ įgyvendinimui LR susisiekimo ministerijai paskirta tokia mobilizacinė užduotis: „užtikrinti tarptautinių Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionavimą“. Nėra aišku, ar įstaiga, atlikdama gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas dalyvauja vykdant valstybines mobilizacines užduotis, yra tik LR susisiekimo ministerija ar ir valstybės valdomos įmonės, valdančios Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.
Projekte nurodytos Įstaigoms priskirtinos charakteristikos taip pat nepaaiškina: 1) kurios Įstaigos yra ar būtų įrašytos į Projekte minimą Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, nėra aišku, apie kokią konkrečiai išvadą ir kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją kalbama; 2) kurios iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarime „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“ Nr. 256 minimų įstaigų valdo ar tvarko valstybės informacinius išteklius, būtinus gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir mobilizacinėms užduotims vykdyti.
Pasiūlymai:
Projektą papildyti tiksliu Įstaigų, kurioms bus privaloma naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybiniu duomenų centru, sąrašą arba patikslinti šių įstaigų apibūdinimą, kad nebūtų sudėtinga nustatyti, kokios įstaigos pakliūtų į Sąrašą.
Įvertinti kiekvienos valstybinės įstaigos įtraukimo į Sąrašą pagrįstumą ir kuo didesniam skaičiui įstaigų palikti galimybę paslaugas pirkti rinkoje.
Valstybinio duomenų centro veikimas rinkoje gali kurti prielaidas nesąžiningai konkurencijai
Projekte numatyta, kad „Saugiuoju tinklu negali naudotis į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtraukti subjektai“, tačiau atitinkamos nuostatos dėl potencialių Valstybinio duomenų centro naudotojų nėra. Tai reiškia, kad kliūčių naudotis Valstybiniu duomenų centru ir kitoms, ne tik į Sąrašą įrašytos įmonėms, nėra.
Tokiu atveju Valstybinio duomenų centro valdytojas galėtų konkuruoti duomenų centrų paslaugų rinkoje su kitais privačiais ūkio subjektais. Tokia konkurencija galėtų būti vertinama kaip nesąžininga, nes Valstybinis duomenų centras yra finansuojamas biudžeto lėšomis ir turi garantuotą klientų srautą (Sąraše įrašytas Įmones), o tai reiškia ir garantuotas pajamas iš biudžeto, priešingai nei kiti privatūs duomenų centrų valdytojai. Tuo Valstybinis duomenų centras turėtų konkurencinį pranašumą, kylantį iš teisinio reguliavimo ir siūlomo Projekto.
Jei Valstybinis duomenų centras yra kuriamas atliepti išskirtinius valstybės poreikius, tokio duomenų centro veikla ir turėtų apsiriboti tik šiomis funkcijomis, būti traktuojamas kaip specialusis įpareigojimas, finansuojamas iš biudžeto. O ne užsiimti ir komercine veikla (t. y. duomenų centro paslaugų teikimu visiems rinkos subjektams).
Pasiūlymas.
Projektą papildyti nuostata: „Valstybinis duomenų centras neteikia jokių paslaugų į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtrauktiems subjektams“.
Išvados ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į tai, kad:
- Sąrašas nėra aiškus ir nėra ribotas;
- Sąrašo nebuvimas rodo, kad egzistuoja galimybė Sąrašą plėsti, o tai gali lemti neigiamų pasekmių IT rinkai ir paslaugų gavėjams;
- Valstybinio duomenų centro veikimas rinkoje gali kurti prielaidas nesąžiningai konkurencijai;
siūlome,
- Projektą papildyti tiksliu Įstaigų, kurioms bus privaloma naudotis Saugiuoju tinklu ir Valstybiniu duomenų centru, sąrašą arba patikslinti šių įstaigų apibūdinimą, kad nebūtų sudėtinga nustatyti, kokios įmonės bus įrašytos į Sąrašą.
- Būtina įvertinti kiekvienos valstybinės įstaigos įtraukimo į Sąrašą pagrįstumą ir kuo didesniam skaičiui įstaigų palikti galimybę paslaugas pirkti rinkoje.
- Projektą papildyti nuostata: „Valstybinis duomenų centras neteikia jokių paslaugų į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą neįtrauktiems subjektams“.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d3c73810c86911e8a82fc67610e51066
[2] Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas – valstybės valdomas, specialiuosius organizacinius ir techninius reikalavimus atitinkantis, nuo viešųjų elektroninių ryšių tinklų nepriklausomas elektroninių ryšių tinklas.
[3] Valstybinis duomenų centras – biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomose patalpose įrengtas ir biudžetinės įstaigos eksploatuojamas duomenų centras, įrašytas į valstybinių duomenų centrų sąrašą.
[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“ Nr. 631
Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.426220/QcVelwvAVk
[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“ Nr. 256
Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.445404/JLuKbRqBlY
[6] Lietuvos Respublikos (LR) aplinkos ministerija; LR aplinkos ministerija; LR energetikos ministerija; LR finansų ministerija; LR krašto apsaugos ministerija; LR kultūros ministerija; LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija; LR susisiekimo ministerija; LR sveikatos apsaugos ministerija; LR teisingumo ministerija; LR ūkio ministerija; LR užsienio reikalų ministerija; LR vidaus reikalų ministerija; LR žemės ūkio ministerija; Antrajam operatyvinių tarnybų departamentas; Lietuvos bankas; LR generalinei prokuratūra; LR valstybės saugumo departamentas; LR Prezidento kanceliarija; LR Seimo kanceliarija; LR Vyriausybės kanceliarija; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba; savivaldybių administracijos; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
