Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektui.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms institucijos ir visuomenei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjęs minėtus projektus teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektų pasiūlymai, kuriems pritariame:
LLRI pritaria Statybos įstatymo projekto 5 straipsnio naujai redakcijai, ypač šių dalių pakeitimams:
- Pritariame derėjimo prie kraštovaizdžio reikalavimo pašalinimui iš esminių architektūros reikalavimų sąrašo.
- Pritariame savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytų specialiųjų reikalavimų (specialiųjų architektūros reikalavimų (SAR), specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų) pašalinimui iš esminių architektūros reikalavimų sąrašo.
- Pritariame idėjai nustatyti konkrečius architektūros kokybės kriterijus, vietoj iki šiol buvusio dviprasmiško ir subjektyvaus derėjimo prie kraštovaizdžio reikalavimo.
Argumentai:
– Panaikinami subjektyvūs, įvairiai interpretuojami kriterijai.
Savivaldybės turi būti suinteresuotos infrastruktūros plėtra bei su viešuoju interesu susijusio poveikio vertinimu, o ne architektūrinių sprendinių kritika. Derėjimas prie kraštovaizdžio yra subjektyvus kriterijus, kuris negali būti objektyviai įvertintas vieno savivaldybės darbuotojo (vyriausiojo architekto).
Be to, statinio architektūrą ir taip rengia profesionalus statytojo (užsakovo) pasamdytas architektas, kuris kaip ir atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai (vyriausiasis architektas), žino dizaino ir architektūrinius reikalavimus. Dėl šios priežasties, savivaldybės darbuotojas neturėtų savarankiškai spręsti kraštovaizdžio klausimo.
– Panaikinama piktnaudžiavimo galimybė.
Derėjimo prie kraštovaizdžio reikalavimas palikdavo galimybę savivaldybės administracijos darbuotojams piktnaudžiauti subjektyviais kriterijais, tokiais kaip gražu/negražu. Tai sudarydavo sąlygas kyšininkavimui. Atsisakius šio kriterijaus statinio derėjimas prie kraštovaizdžio liktų ne piktnaudžiauti galinčio savivaldybės tarnautojo, bet statinio architektūrą parengusio profesionalaus architekto kompetencijoje.
– Atsisakoma perteklinio reikalavimo.
Architektūros įstatymo projekte apibrėžtų kriterijų pakanka esminiams architektūros reikalavimams nustatyti. Specialiuosiuose reikalavimuose kartojasi jau nustatyti kriterijai, tokie kaip žemės sklypo sutvarkymo reikalavimai ir estetika. Kiti specialieji reikalavimai tokie, kaip paveldosaugos reikalavimai ar saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai yra taikomi ne visais atvejais, o tik tuomet, kai statinys yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, specialieji reikalavimai neturėtų įtraukti į bendruosius, visiems statiniams taikomus reikalavimus.
Taip pat, statinio projekto atitiktis specialiesiems reikalavimams (SAR, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir specialieji paveldosaugos reikalavimai) jau yra numatyta kituose Statybos įstatymo straipsniuose. Suderinus šiuos reikalavimus statinio projekto patvirtinimo etape, jų neturėtų būti papildomai reikalaujama kituose etapuose.
Projektų pasiūlymai, kuriems nepritariame:
Atsižvelgiant į tai, kad naujais įstatymų projektais stengiamasi patobulinti statinių esminius architektūrinius reikalavimus bei padaryti juos aiškesnius, LLRI nepritaria Architektūros įstatymo projekto 13 straipsnio 1, 2, 4, 7, 8 punktams.
„Fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, vykdydami savo funkcijas ar priimdami sprendimus klausimais, susijusiais su architektūros sritimi, ar vykdydami architekto veiklą, šio įstatymo, kitų įstatymų, reglamentuojančių architekto profesinę veiklą, nustatytais atvejais turi vadovautis šiame straipsnyje nurodytais architektūros kriterijais:
1) architektūros kontekstualumas – statinių ir (ar) urbanistinių kompleksų, kraštovaizdžio dermė;
2) urbanistinis integralumas, mišrios funkcijos sujungimas į visumą. Statiniai komponuojami į aplinką gerinant aplinkos ir gyvenimo kokybę. Skirtingos funkcijos (visuomeninė, gyvenamoji, komercinė paskirtys) derinamos, jungiamos į vientisą funkcinę sistemą, užtikrinančią naudojimo aiškumą, patogumą ir saugumą. Architektūros ryšys su kraštovaizdžiu, gamta, statiniais ir kitais objektais, vyraujančiais socialiniais, kultūriniais, meniniais, ekonominiais ir kitais funkciniais bei estetiniais valstybės, regiono, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo, (ar jų dalių) ar kvartalo teritorijos elementais; <…> ;
3) nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, atgaivinimas, pritaikymas ir panaudojimas visaverčiam gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui, edukacijos ir kultūrinio turizmo reikmėms; architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas; <…> ;
4) architektūrinės idėjos vientisumas, originalumas, meninio, estetinio sprendinių įvaizdžio ir architektūros psichologinio emocinio poveikio kompleksiškumas;
5) architektūrinių formų ir erdvių komponavimas, numatant dailės vizualųjį meną ir dizainą, siekiant architektūros ir kitų meno rūšių sąsajos; <…> ”
Argumentai:
– Nukrypstama nuo Europos Komisijos rekomendacijų.
Teigiamai vertiname, tai kad nustatant architektūros kokybės kriterijus, buvo stengtasi vadovautis Europos Komisijos architektūros politikos gidu. Tačiau siūlome nenukrypti nuo ten siūlomų architektūros kokybės kriterijų ir nepridėti savų, sunkiai suprantamų interpretacijų.
Europos Komisijos rekomendacijos:
1. Urbanistinis integralumas. Mišrios funkcijos kūrimas.
2. Prieinamumas ir žmonių srautų mobilumo užtikrinimas.
3. „Draugiškumas“ aplinkai ir energetinis efektyvumas.
4. Statybos darbų ir kuriamos aplinkos kokybė (ergonomiškumas), ilgaamžiškumas. Statybai turi būti naudojamos tik tos medžiagos, kurios atitinka europinius standartus ir taisykles.
5. Inovatyvumas (naujų technologijų, medžiagų, architektūrinių, urbanistinių sprendimų panaudojimas).
6. Aiški, nesudėtinga pastato naudojimo struktūra.
7. Estetinis aspektas ir įvaizdis. Europos Komisija pažymi, kad šį kriterijų sunkiausia įvertinti dėl subjektyvumo. Jis turi būti vertinamas kartu su pastato kontekstu, o ne kaip esminis. Svarbu, kad pastato išvaizda atitiktų jo funkciją ir rolę urbanistinėje aplinkoje.
8. Funkcionalumas, lankstumas (vidinė pastato struktūra turi būti lengvai pertvarkoma, keičiantis reikmėms).
9. Kaina.
10. Vientisa architektūrinė idėja, bendra visam kompleksui.
Lyginant Europos Komisijos siūlomas rekomendacijas su kriterijais, nurodytais architektūros įstatymo projekte, akivaizdu, kad pastarieji yra perpildyti dviprasmiškais reikalavimais. Siūlome vadovautis Europos Komisijos gairėmis ir atsisakyti tokių reikalavimų kaip: „kraštovaizdžio dermė”, „ryšys su kraštovaizdžiu, gamta; vyraujančiais socialiniais, kultūriniais, ekonominiais ir funkciniais bei estetiniais elementais”, „psichologinio emocinio poveikio kompleksiškumas” ir kitų subjektyvių kriterijų, nurodytų 13 straipsnio 1, 2, 4, 7, ir 8 punktuose.
– Kriterijai nekonkretūs. Prideda daugiau sumaišties, nei aiškumo.
Anksčiau minėti kriterijai yra nekonkretūs, sunkiai pamatuojami ar objektyviai įvertinami. Kiekvienas architektas rengdamas statinio projektą gali šiuos kriterijus interpretuoti savaip. Vadovaujantis šiais kriterijais savivaldybės administracijai būtų sunku vertinti statinio atitikimą esminiams architektūros reikalavimams.
Jei anksčiau buvo sunku objektyviai vertinti „derėjimą prie kraštovaizdžio”, tai „estetinio sprendinių įvaizdžio ir architektūros psichologinio emocinio poveikio kompleksiškumas” taip pat neįneša daugiau aiškumo. Tai, kas vienam architektui atrodo „psichologiškai ar emociškai kompleksiška”, kitam gali pasirodyti atvirkščiai. Objektyviai pagrįsti tokią poziciją yra praktiškai neįmanoma.
Be to, paliekant dviprasmiškus ir subjektyviai interpretuojamus reikalavimus (o kai kur įtraukiant naujus), sudaromos sąlygos jais piktnaudžiauti, vertinant statinių architektūros atitiktį nustatytiems kriterijams. Tai savo ruožtu sudaro sąlygas kyšininkavimui tarp savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie yra atsakingi už šių kriterijų įvertinimą.
– Estetiniai kriterijai turėtų būti taikomi tik kultūros paveldo ar saugomose teritorijose esantiems statiniams.
Dėl anksčiau minėtų priežasčių, derėjimo kraštovaizdyje vertinimą siūlome palikti tik tiems statiniams, kurie yra specialiose teritorijose, tokiose kaip kultūros paveldo ar saugomose teritorijose. Šis kriterijus gali būti svarbus siekiant išlaikyti estetiką ir įvaizdį tokiose teritorijose, kaip miestų senamiesčiai, tačiau jis neturėtų būti reikšmingas užmiestyje, plyname lauke statomam pramoniniam statiniui.
Papildomai siūlome:
Atsižvelgiant į įstatymų projektų pakeitimus, susijusius su statinio architektūros atitiktimi specialiesiems reikalavimams, kartu siūlome įtraukti šiuos pakeitimus, susijusius su savivaldybės administracijos direktoriaus nustatomais specialiaisiais reikalavimais (SAR, specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais).
SAR išduoti tik ypatingiems ir kultūros paveldo ar saugomose teritorijose planuojamiems statyti statiniams.
Dabartinis reguliavimas: Statybos įstatymo 20 straipsnio, 3 dalies, 1 punktas numato, kad rengdamas statinio projektą statytojas (užsakovas) turi vadovautis savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, nepriklausomai nuo statinio tipo ar vietos.
LLRI pasiūlymas: SAR poreikio vertinimą perkelti į projektinio pasiūlymo svarstymo ir tvirtinimo etapą, o pačius SAR išduoti tik ypatingiems ar kultūros paveldo ir saugomose teritorijose planuojamiems statyti statiniams.
Papildyti statybos įstatymo 20 straipsnio, 3 dalies, 1 punktą (ir kitus susijusius straipsnius) prierašu, kad statytojas (užsakovas) rengia projektą vadovaudamasis specialiaisiais reikalavimais tik tuomet, kai šie privalomi.
Argumentai:
– SAR pateikiama informacija jau žinoma.
SAR – menkai individualizuoti ir ši procedūra yra tik papildoma našta statytojui. SAR turėtų būti suprantami kaip specialūs nurodymai, susiję su statinio architektūra. Pvz., jo išvaizdos reikalavimai, jei savivaldybės administracija tokių reikalavimų turi (stogo formos, dangos tipo, spalvos ir kt.), atsižvelgiant į urbanistinę aplinką ir jos viziją. Tačiau pagal šiandieninį reguliavimą SAR didžiąja dalimi sudaro informacija iš bendrojo plano (apie žemės sklypo sutvarkymą ir jo naudojimą) ir tai, kas jau anksčiau savivaldybės administracijoje buvo patvirtinta kaip projektinis pasiūlymas (statinio idėja).
– SAR išdavimas – perteklinė procedūra.
Projektavimo įmonės dažnai ima rengti projektą, turėdamos patvirtintą projektinį pasiūlymą, bet dar neturėdamos SAR. Tai rodo, kad projektuotojai žino, ko galima tikėtis iš SAR – informacijos iš bendrojo plano (kuri ir taip yra viešai prieinama) ir projektinio pasiūlymo (kuris jau patvirtintas ir pagal kurį galima rengti projektą). Pagrindinė priežastis ta, kad kai kurie statiniai neturi „specialiosios architektūros”, todėl analizuoti ir vertinti jos derėjimą kraštovaizdyje nebūtina. Taigi, nors didelei daliai statinių SAR pagal prasmę nėra reikalingi, privalomumas juos gauti taikomas visiems. Tai komplikuoja statybos leidimų išdavimo procesą ir ilgina terminus.
– Specialieji reikalavimai dubliuosis su naujai siūlomais esminiais architektūros reikalavimais.
Nustačius naujus esminius architektūros reikalavimus, iš kurių vienas – atitiktis architektūros kokybės kriterijams – dauguma specialiųjų architektūros reikalavimų dubliuotųsi su šia informacija. Dėl šios priežasties, SAR išdavimas statytojui (užsakovui) be reikalo prailgintų statybos leidimų išdavimo procesą.
– Efektyvesnis savivaldybės išteklių paskirstymas ir greitesnis procedūros atlikimo laikas.
Privalomas SAR išdavimas visiems projektą rengiantiems statytojams (užsakovams) sukuria didesnį darbo krūvį savivaldybės darbuotojams. Tai, kad SAR menkai individualizuoti ir turiniu labai panašūs, parodo, kad savivaldybių administracijų darbuotojai juos rengia visiems pagal šabloną vien tik iš pareigos. Didelis išduodamų SAR skaičius reiškia, kad dėl to prailgėja ir SAR išdavimo laikas, kuris verslui šiandien užtrunka net 21 dieną (15 darbo dienų pagal Statybos įstatymą).
Išduodant SAR pagal poreikį (ypatingiems ir kultūros paveldo ar saugomose teritorijose planuojamiems statyti statiniams), ne tik sumažėtų savivaldybės darbuotojų krūvis, bet ir SAR būtų galima išduoti greičiau.
– Aukštesnė pozicija verslo gerovės indekse.
SAR išdavimas pagal poreikį taip pat pagerintų Lietuvos reitingą pasaulio banko „Doing Business” indekse. Statybos leidimų srityje Lietuva pakiltų iš 18 į 11 vietą, o bendrame „Doing Business” indekse – iš 20 į 18 vietą.
Išvados:
Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, LLRI siūlo įtraukti šiuos pasiūlymus į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo projektą:
1. Panaikinti statybos įstatymo 5 straipsnio 2 punktą – derėjimo prie kraštovaizdžio reikalavimą.
2. Panaikinti statybos įstatymo 5 straipsnio 3 punktą – atitikties specialiesiems reikalavimams reikalavimą.
3. Papildyti statybos įstatymo 20 straipsnio, 3 dalies, 1 punktą (ir kitus susijusius straipsnius) prierašu, kad statytojas (užsakovas) rengia projektą pagal specialiuosius reikalavimus, tik jei jų išdavimas yra privalomas.
4. Nustatyti, kad specialieji reikalavimai (specialieji architektūriniai reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai) būtų išduodami tik ypatingiems ar kultūros paveldo ir saugomose teritorijose planuojamiems statyti statiniams, o poreikis specialiesiems reikalavimams nustatyti būtų vertinamas projektinio pasiūlymo svarstymo ir tvirtinimo etape.
Dėl to siūlome papildyti statybos įstatymo 20 straipsnio, 3 dalies, 1 punktą prierašu numatančiu, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, jei jų išdavimas yra privalomas.
Taip pat LLRI siūlo atsižvelgti į šiuos pasiūlymus, rengiant Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektą:
1. Įstatymo projekto 13 straipsnyje nustatyti architektūros kokybės kriterijus, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, bei pašalinti dviprasmiškus ir subjektyviai interpretuojamus reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1, 2, 4, 7, ir 8 punktuose.
