Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Viešųjų įstaigų įstatymo nr. I-1428 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 1, 20 ir 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektai) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektais siekiama įtvirtinti sąlygas, kuriomis vadovaudamasi valstybė ar savivaldybė gali investuoti turtą į viešąją įstaigą:
1) po investavimo valstybė ar savivaldybė bus šios viešosios įstaigos savininke arba įgytos viešosios įstaigos dalininko teisės visuotiniame dalininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei suteiks viešosios įstaigos įstatuose nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą;
2) po investavimo viešoji įstaiga teiks viešąsias paslaugas socialinės pagalbos teikimo, švietimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, verslumo ir investicijų skatinimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros arba aplinkos apsaugos srityse;
3) po investavimo viešoji įstaiga neatliks viešojo administravimo funkcijų, išskyrus atvejus, kai viešajai įstaigai suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir jie yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos veikla, kuri bus vykdoma šios dalies 2 punkte nurodytose srityse.”
Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį valstybės ir savivaldybių lėšų panaudojimą perkant viešąsias paslaugas, būtina užtikrinti konkurenciją
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siekiant, kad valstybės ir savivaldybės turtas nebūtų investuojamas į veiklą, kurią vykdo ir taip visuomenės poreikius visiškai patenkina rinkoje veikiantys privatūs subjektai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte numatoma galimybė valstybei ar savivaldybei investuoti tik tuomet, jeigu kitų ūkio subjektų teikiamos analogiškos paslaugos nepakankamos visuomenės poreikiams visiškai patenkinti”.
Tačiau norint užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybės turtas nebūtų investuojamas į tokia veiklą, kurią vykdo ir poreikius patenkina kiti subjektai, Projektuose numatytų sąlygų nepakanka. Nėra siūlomi jokie teisiniai instrumentai, kurie padėtų tai užtikrinti. Visų pirma reikia įsitikinti, ar privatūs ūkio subjektai gali teikti reikiamas viešąsias paslaugas. Tai būtų galima įgyvendinti įtvirtinus dar vieną papildomą sąlygą, t. y. užtikrinant konkurencinę procedūrą. Kitaip tariant, iš pradžių reikėtų įsitikinti, ar tokias paslaugas gali teikti privatūs ūkio subjektai.
Tokiu atveju valstybės ar savivaldybių lėšos būtų naudojamos efektyviausiai, nes būtų investuojamos tik būtiniausiais atvejais kartu užtikrinus, ar kiti ūkio subjektai gali užtikrinti reikiamų paslaugų tiekimą.
Konkurencija turėtų būti užtikrinama investuojant ne tik į viešąsias įstaigas, bet ir į valstybės bei savivaldybių valdomas įmones
Aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, kad „Kai analogišką veiklą rinkoje vykdo ir kiti privatūs subjektai, valstybės investavimas į komercinę veiklą vykdančias viešąsias įstaigas iškreipia konkurencijos rinkoje sąlygas”. Taip pat sakoma, kad „Įstatymų projektais siekiama atsisakyti valstybės (savivaldybių) turto investavimo į komercinę veiklą, kurią vykdo ir kiti subjektai, vykdančias viešąsias įstaigas, numatoma ateityje valstybei (savivaldybei) investuoti tik į viešąsias paslaugas konkrečiose srityse teikiančias viešąsias įstaigas. Todėl Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas natūraliai tomis pačiomis sąlygomis vykdomo privataus verslo konkurencijai, kurios nebeiškreips valstybės investavimas į viešąsias įstaigas, vykdančias taip pat ir komercinio pobūdžio veiklą.”
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad komercinę veiklą vykdo ne tik viešosios įstaigos, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės. Viešųjų lėšų investavimas į šių ūkio subjektų veiklą ne ką mažiau iškreipia konkurenciją. Dėl šios priežasties rekomenduojame konkurenciją užtikrinti ne tik investuojant į viešąsias įstaigas, bet ir tada, kai investuojama į valstybės ar savivaldybių valdomas įmones.
Užtikrinant konkurenciją kartu būtų užtikrinamas ir efektyvesnis vartotojų lėšų panaudojimas
2015 m. Konkurencijos tarybos (KT) atlikto komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo[1] duomenys parodo, kad tose savivaldybėse, kur atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjas parinktas užtikrinant konkurenciją, vartotojai už paslaugas sumoka daugmaž penktadaliu mažiau nei tose savivaldybėse, kur konkurencinė procedūra nebuvo užtikrinta. 2014 m. LLRI daugiabučių administravimo rinkos tyrimas[2] parodė, kad tose savivaldybėse, kur daugiabučių administravimas griežtesnis ir dėl to konkurencija mažesnė, vartotojai už paslaugas gali sumokėti nuo 30 iki 70 proc. daugiau nei tose savivaldybėse, kur konkurencija didesnė. Tai parodo, kad užtikrinant konkurenciją galima efektyviau panaudoti vartotojų lėšas.
Užtikrinant konkurenciją būtų sutaupomos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos
Nepelningų valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių išlaikymas gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, KT nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai privilegijavo savivaldybės įmonę VšĮ „Vilnius Veža”. 2012 – 2014 m. laikotarpiu vykdomas pažeidimas Vilniaus miesto savivaldybei kainavo daugiau nei 460 tūkst. eurų. Tai galimai prisidėjo prie itin sudėtingos miesto finansinės padėties. KT tyrimą dėl pažeidimo pradėjo dar 2012 m. gruodžio 7 d. Tikėtina, kad KT buvo surinkusi pakankamai informacijos apie pažeidimą gerokai anksčiau nei priėmė nutarimą 2014 m. spalį. Jei KT būtų turėjusi galimybę taikyti laikinąsias priemones ir anksčiau užkirsti kelią vykstančiam pažeidimui, žala Vilniaus miesto biudžetui galėjo būti gerokai mažesnė.
Tai pasitaiko ne tik savivaldybių, bet ir valstybinių įmonių lygiu. Valdymo koordinavimo centro duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (34 iš 124) valstybės valdomų įmonių yra nepelningos. Vien per pirmuosius tris 2016 m. mėnesius, šios įmonės kartu patyrė daugiau nei 11 mln. eurų nuostolių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis šių įmonių, pavyzdžiui, UAB poilsio namai „Baltija” arba UAB „Lietuvos žirgynas” neteikia viešųjų paslaugų, o tik nesėkmingai vykdo komercinę veiklą. Dėl šių priežasčių reikia svarstyti tokių įmonių veiklos apribojimą ar bent jau tai, kaip užkirsti tolimesnei komercinės veiklos plėtrai į kitas sritis.
Atskirų savivaldybių įmonių nuostoliai taip pat reikšmingi. Pavyzdžiui, UAB „Utenos autobusų parkas” 2014 m. patyrė beveik 50 tūkst. eurų nuostolį. Nepaisant to, savivaldybė teikia garantijas už paskolas nuostolingai veikiančiai įmonei. Tuo tarpu toje pačioje srityje privatūs ūkio subjektai ieško jų veiklą gelbėjančių sprendimų. Pavyzdžiui, UAB „Kautra” veikia 4 savivaldybėse. Pirma, įmonė didelį dėmesį skiria kokybei. Vidutinis autobusų amžius – 7 metai. Antra, įmonė užsiima kitomis veiklomis tam, kad veiktų pelningai. Yra siūlomos krovinių pervežimo, autobusų serviso, plovimo ir kitos paslaugos. Užtikrinus, kad paskiriant paslaugų tiekėją bus vadovaujamasi konkurencine procedūra, galima tikėtis, kad bus efektyviau panaudojamos lėšos, o savivaldybėms nereikės dotuoti savo nuostolingų įmonių.
Savivaldybės įmonės gali būti valdomos neatsakingai
Tai, jog savivaldybių įmonės yra galimai neatsakingai valdomos parodo šių įmonių finansiniai rodikliai. 2013 m. savivaldybių valdomų įmonių nuosavo kapitalo grąža (kaip efektyviai valdomas turtas) nesiekė nė procento[3], kai visų Lietuvos įmonių vidutinė grąža 2013 m. buvo 6,17 proc.[4] Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad 2014 m. nuostolingai veikusios savivaldybėms priklausančios įmonės iš viso patyrė 5,4 mln. eurų nuostolį. Užtikrinant konkurencinę procedūrą prieš investuojant į Savivaldybės valdomą įmonę, būtų užtikrinama, kad pinigai bus panaudojami efektyviai veikiančioje įmonėje.
Išvados
- Prie siūlomų būtinų sąlygų valstybei ar savivaldybėms norint investuoti į viešąsias įstaigas pridėti tokią procedūrą, kuri užtikrintų konkurencijos įgyvendinimą.
- Investavimo modelis, kuris užtikrintų konkurenciją būtinas ne tik norint investuoti į viešąsias įstaigas, tačiau ir į valstybės ir savivaldybių valdomas įmones.
[1] http://www.kt.gov.lt/teise/nut/2015-04-30_1S-47.pdf
[2] http://files.lrinka.lt/Faktai_ir_analize/FA_Daugiabuciai.pdf
[3] http://vkc.turtas.lt/vvi-portfelis/svi-portfelio-apzvalga/2013
[4] http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bc9e8309-d8a3-42d9-867f-53b43d519412
