LLRI ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-50)
Įstatymo projektu siūloma didinti akcizą alkoholiui ir skirti 2% surinktų lėšų Valstybiniam sveikatingumo fondui (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo papildymo 38¹ įstatymo projektas).
Akcizo alkoholiui kėlimas dar labiau padidintų nelegalią alkoholinių gėrimų rinką. Lietuvoje nelegalūs stiprieji alkoholiniai gėrimai sudaro iki trečdalio visos alkoholinių gėrimų rinkos. LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimo duomenimis, 2012 m. bent kas penktas Lietuvos gyventojas vartojo nelegalių alkoholinių gėrimų. Nelegalios alkoholio rinkos atsiradimo priežastis – aukštas stipriųjų alkoholinių gėrimų apmokestinimas. PVM ir akcizo mokesčiai sudaro daugiau nei 60 proc. vidutinės stipriojo alkoholinio gėrimo kainos. Dėl akcizo kėlimo padidėjus nelegaliai rinkai akcizo mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ne padidėtų, o sumažėtų.
· 21 proc. Lietuvos gyventojų (arba jų šeimos narių) per pastaruosius metus įsigijo ar vartojo nelegalių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės, pilstuko, kontrabandinių gėrimų ir pan.).
[1]· Alkoholio rinkos specialistų vertinimu, nelegalūs alkoholiniai gėrimai sudaro apie 32 proc. stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos Lietuvoje. Dar 5 proc. – kosmetiniai gaminiai, vartojami kaip alkoholiniai gėrimai.
[2]· Lietuvos Seniūnijų seniūnų vertinimu, apie 28 proc. Lietuvoje suvartojamų stipriųjų alkoholinių gėrimų yra nelegalūs (naminė gamyba, kontrabanda ir kt.). 60 proc. apklaustų seniūnų teigė, jog jų vietovėje galima įsigyti nelegaliai platinamo ar gaminamo alkoholio.
[3]Akcizo didinimas Lietuvoje turi didelį poveikį nelegaliai alkoholinių gėrimų rinkai, kadangi daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pateisina nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Bendrai akcizinių prekių kontrabandą ir nelegalių vartojimą pateisina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
· 28 proc. gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti nelegalių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės, kontrabandinių gėrimų ir panašiai) vartojimą.
[4]· 62 proc. gyventojų visiškai arba greičiau pateisina alkoholio produktų, cigarečių ir kuro kontrabandą ir nelegalų jų vartojimą.
[5]Akcizo alkoholiniams gėrimams kėlimu ir Valstybinio sveikatingumo fondo sukūrimu siekiama mažinti neigiamas alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmes Lietuvos gyventojų sveikatai. Tačiau nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas turi dar didesnį neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Todėl siekiant sveikatingumo tikslų valstybė neturėtų priimti sprendimų, kurie didintų nelegalią alkoholinių gėrimų rinką.
· Lietuvoje nelegali stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka susideda iš šių segmentų: nelegalūs namų gamybos produktai (samanė), denatūruotas spiritas ir iš jo pagaminti alkoholinių gėrimų falsifikatai („pilstukas“), kontrabandiniai alkoholiniai gėrimai ir smulki nelegali prekyba (leidžiamo kiekio alkoholinių gėrimų gabenimas per sieną ir jų nelegalus pardavimas). Aukštas alkoholinių gėrimų apmokestinimas taip pat sukelia reiškinį, kuomet kosmetiniai gaminiai (burnos skalavimo skysčiai, kosmetinis spiritas) yra vartojami ne pagal paskirtį, t.y. kaip alkoholiniai gėrimai.
[6]Alkoholio produktų prieinamumas Lietuvoje jau yra santykinai mažesnis nei daugelyje kitų Europos valstybių. Tai, jog Lietuva turi išorinę Europos Sąjungos sieną sukuria didesnes prielaidas šešėlinės alkoholio rinkos plėtrai nei kitose ES šalyse, todėl dar didesnis alkoholio prieinamumo mažinimas akcizo didinimu potencialiai skatintų vartotojus trauktis į šešėlinę rinką.
· Alkoholio produktų studijų centro (Institute of Alcohol Studies) sudaryto alkoholio prieinamumo indekso duomenimis
[7] alkoholiniai gėrimai Lietuvoje yra mažiau prieinami nei Estijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tai reiškia, kad Lietuviams alkoholinių gėrimų įsigyti vidutiniškai yra sunkiau nei kitose Europos valstybėse.
· Santykinai mažas legalių alkoholio produktų prieinamumas Europos Sąjungos kontekste didžiąja dalimi yra mokestinės politikos pasekmė, nes daugiau nei 60 procentų legalaus alkoholio kainos sudaro akcizas ir kiti mokesčiai. Pasiūlymas didinti akcizo mokesčius dar labiau mažintų legalių alkoholinių gėrimų prieinamumą ir tokiu būdu skatintų vartotojus vartoti šešėlinėje rinkoje įsigytus produktus.
Akcizo alkoholiui pakėlimas padidintų šešėlinę alkoholio rinką, nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio vartojimą. Valstybiniam sveikatingumo fondui skirti dalį akcizais surinktų lėšų yra galimybė ir nedidinant akcizo mokesčio, todėl šios dvi priemonės nėra viena nuo kitos priklausomos.
LLRI siūlo nepritarti akcizo didinimui, nes ši priemonė nepasieks užsibrėžtų tikslų ir turės šalutinių efektų – didins šešėlinę alkoholio rinką, nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio vartojimą.
[1] Lietuvos gyventoju nuomonės tyrimas, paremtas reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta „Rait“, 2013 m. vasario mėn.
[2] Alkoholio rinkos specialistų tyrimas, tiksline atranka paremtas 30-ies informantų betarpiškas giluminis interviu (apklausti alkoholio gamintojų ir perdirbėjų atstovai, valstybinių kontrolės ir sveikatos institucijų atstovai, ekonomistai ir analitikai, didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais atstovai), „Spinter research“, 2013 m. vasaris.
[3] Šešėlinė alkoholio rinka, Seniūnų apklausa (apklausti 298 Lietuvos seniūnai), EKT, 2012m. gegužė – birželis.
[4]Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, reprezentatyvi gyventojų apklausa UAB „Rait“, 2013 m. vasaris.
[5] Gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimas, reprezentatyvi gyventojų apklausa, „Spinter tyrimai“ 2013 m. sausio mėn.
[6] Lietuvos šešėlinė ekonomika, LLRI, 2012.
[7] Affordability of alcohol in Europe, „Institute of Alcohol Studies“. Indeksas sudaromas naudojant Pasaulio Sveikatos Organizacijos alkoholio kontrolės duomenų bazę ir The Economist Big Mac indekso metodologiją.
