Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. 14-7643).
SANTRAUKA
LLRI siūlo inicijuoti įstatymo projekto Nr. 14-7643 atšaukimą.
Šiuo įstatymo projektu de facto alkoholio ir tabako ūkio šakos reglamentavimas perduodamas iš Ūkio ministerijos Sveikatos apsaugos ministerijai. Tai būtų netikslinga dėl šių priežasčių:
Alkoholio ir tabako vartojimas yra ir ūkio sritis, o ne vien sveikatos apsaugos problema. Kitų produktų (pvz., nesveiko maisto), kurių nesaikingas vartojimas daro neigiamą poveikį sveikatai, kontrolė nėra perduodama išimtinai Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai. Sveikatos apsaugos ministerija ir taip turi galimybę kurti įstatymo projektus, mažinančius šių produktų vartojimo atnešamą žalą visuomenei.
Alkoholio ir tabako pramonė – viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų valstybėje, sėkmingai dirbančių ne tik vidaus bet ir eksporto rinkose. Ūkio ministerija yra įsipareigojusi sudaryti palankias sąlygas verslui ir didinti Lietuvos įmonių eksportą. Jei į šią ūkio sritį žiūrima vien kaip į sveikatos apsaugos problemą ir ją bus stengiamasi maksimaliai apriboti, gali smarkiai nukentėti valstybės biudžetas ir pablogėti valstybės ūkinė padėtis.
Su šios srities reglamentavimu taip pat susijusios kitos valstybei labai aktualios problemos – nelegali prekyba ir šešėlinė rinka. Visiškai pervedant šios srities įstatymų leidybą Sveikatos apsaugos ministerijai būtų prarandama vertinga šios institucijos patirtis ir įgytos kompetencijos sprendžiant šias problemas.
LLRI siūlo alkoholio ir tabako ūkio šakos kontrolę palikti tiek Ūkio ministerijos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. 14-7643).
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimo nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo “ pakeitimo“ (toliau – projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projekte nustatoma, kad sveikatos apsaugos ministras rengia visuomenės sveikatos priežiūros srities įstatymų projektus, įskaitant alkoholio ir tabako, narkotikų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo reguliavimo ir kontrolės įstatymo projektus. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės paruoštame įstatymo projekte Nr. 14-7644 (Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo) siūloma pripažinti netekusį galios Ūkio ministerijos nuostatų 8.44 papunktį, suteikiantį teisę rengti alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų projektus. De facto taip alkoholio ir tabako ūkio šakos reglamentavimas perduodamas iš Ūkio ministerijos Sveikatos apsaugos ministerijai.
Alkoholio ir tabako vartojimas yra ir ūkio sritis, o ne vien sveikatos apsaugos problema
Alkoholinių gėrimų, tabako gaminių bei jų žaliavų gamyba, importas, eksportas ir pardavimas yra plačios apimties ūkio šakos. Jos apima daugybę ekonominės politikos aspektų: Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tinkamą mokesčių politiką ir mokesčių surinkimą, šešėlinę ekonomiką, darbo santykius ir t.t. Perduoti tokių plačių ūkio šakų reglamentavimą gana siauros specializacijos ministerijai, kokia yra Sveikatos apsaugos ministerija, būtų nepagrįsta.
Su šių produktų reguliavimu yra susijusios ir kitos opios valstybės problemos – šešėlinė rinka ir nelegali produkcija. Jos nėra susijusios su žmogaus sveikata, o veikiau su specifiškai šioms prekėms taikomais akcizais ir griežtesniu nei kitiems produktams taikomu reguliavimu. Ūkio ministerija turi sukaupusi daugiau patirties kovojant su šiomis problemomis ir būtų neprasminga atsisakyti šios institucijos įdirbio.
Šiuo metu Lietuvoje yra daug produktų, kurių besaikis vartojimas sukelia tiesioginių, netiesioginių ar nuspėjamų neigiamų pasekmių sveikatai, tačiau tokių produktų gamybos ir prekybos reglamentavimu užsiima ne Sveikatos apsaugos ministerija. Esminius klausimus su benzino ar dyzelino mokesčių dydžiais kuruoja ne Aplinkos ir ne Sveikatos apsaugos ministerija, o Finansų ministerija. Saugaus eismo klausimus kuruoja Susisiekimo ministerija, nepaisant to, kad eismo įvykiai tiesiogiai veda prie sveikatos sužalojimų. Paprastai tariant, tai, kad produkto netinkamas ar besaikis vartojimas gali privesti prie sveikatos problemų, nėra priežastis atiduoti šių produktų reglamentavimą išimtinai Sveikatos apsaugos ministerijai. Tokiu atveju Sveikatos ministerijai reikėtų pavesti beveik visų naudojamų produktų kontrolę.
Sveikatos apsaugos ministerija yra iškėlusi tikslą mažinti alkoholio ir tabako gaminių vartojimo sukeliamus padarinius gyventojų sveikatai. Tačiau tuo pat metu neturi būti kenkiama šioje srityje dirbančioms įmonėms, sukuriančioms didelę pridėtinę vertę ir valstybės biudžetui atnešančioms dideles pajamas ne tik iš vidaus, bet ir iš eksporto rinkos. Ūkio ministerijos nuostatų 7.2 punkte numatyta formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką: palankios aplinkos verslui kūrimo, investicijų pritraukimo, eksporto skatinimo, inovacijų aplinkos gerinimo, pramonės ir paslaugų plėtros, turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Nesaikingas alkoholio ir tabako gaminių vartojimas kenkia sveikatai ir užkrauna didesnę finansinę naštą sveikatos apsaugos sistemai, todėl Sveikatos apsaugos ministerija yra tiesiogiai suinteresuota mažinti šių gaminių vartojimą ir prekybą jais bei siekti mažinti šio verslo apimtis.
Alkoholio ir tabako pramonės srityje šių institucijų iškelti tikslai tiesiogiai susikerta. Todėl turi būti randamas balansas tarp šių dviejų pozicijų ir randama, kaip suderinti valstybės interesus nekenkiant biudžeto pajamoms, gaunamoms iš šių pramonės sričių ir apsaugant visuomenę nuo piktnaudžiavimo šiais produktais nešamos žalos. Kaip pasiekti abu šiuos tikslus nėra aišku ir dėl to vyksta aršios diskusijos. Pervedus visą šios srities kontrolę vienai institucijai šis dialogas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas būtų nutraukiamas, kas neleistų rasti kompromisinio sprendimo.
Dabartinė teisinė sąranga netrukdo Sveikatos apsaugos ministerijai teikti įstatymų projektų, iniciatyvų ar kitaip dalyvauti formuojant, jos nuomone, reikalingą valstybės politiką. Siekiant išsaugoti valstybės interesus ir rūpinantis žmonių sveikata nepakenkti valstybės ekonomikai bei sėkmingai tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoje dirbančioms įmonėms, siūlome alkoholio ir tabako pramonės kontrolės įstatymų kūrimo funkciją palikti tiek Ūkio, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LLRI siūlo inicijuoti įstatymo projekto Nr. 14-7643 atšaukimą.
