Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Energetikos įstatymo Nr. IX-884 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4303 ir Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-4304 ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Energetikos įstatymo projektas XIIP-4303 siūlo uždrausti privatiems investuotojams (įmonėms, žmonėms ir pan.) investuoti į valstybei ar savivaldybėms priklausančias energetikos įmones. Taip pat siūloma uždrausti perduoti įmonių valdymą koncesijos pagrindais.
Šilumos ūkio įstatymas XIIP-4304 be kita ko siūlo atimti galimybę išduoti Licenciją šilumos tiekimo veiklai toms įmonėms, kurios nuosavybės teise nevaldo šilumos tiekimo tinklų. Tokiu būdu uždraudžiama verstis šilumos tiekimo veikla toms įmonėms, kurios šilumos tiekimo tinklus valdo ilgalaikės nuomos pagrindu. Tokiu būdu būtų ribojama konkurencija. Primename, kad Šilumos ūkio įstatymo vienas iš tikslų yra šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 dalies 2 punktas)
Kategoriškai nepritariame šiems įstatymo projektams. Strategiškai svarbių įmonių pardavimo (valdymo perdavimo) klausimai jau dabar reglamentuojami atskiru įstatymu [1], todėl siūlomas draudimas būtų perteklinis. O be to abu Projektai turėtų šias neigiamas pasekmes:
- Iš Lietuvos piliečių, įmonių atimama teisė investuoti į Lietuvos energetikos įmones, įskaitant ir tas kurios listinguojamos vertybinių popierių biržoje.
- Iš Lietuvos energetikos įmonių atimama galimybė pritraukti investicijų, geresnių valdymo praktikų, efektyvinti veiklą ir mažinti kainas vartotojams. Primename, kad Šilumos ūkio įstatymo vienas iš tikslų yra didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 dalies 4 punktas).
- ES investuotojams, ES energetikos įmonėms užkertamas kelias ateiti į Lietuvos rinką. Taip stabdoma Lietuvos ekonomikos integracija į ES ekonomiką ir apribojama viena iš esminių vieningos rinkos laisvių – kapitalo judėjimas.
- Europoje vien per 2010-2013 metus įvyko bent 40 stambių sandorių, kurių metu pilnai ar dalinai privatizuotos energetikos įmonės[2]. Parduodamos ne tik energijos gamybos, bet ir energijos tinklų įmonės. Nėra pagrįstų priežasčių, kodėl Lietuvoje reikia uždrausti tokias investicijas.
- Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius 5 metus Europos-Centrinės Azijos regione įvyko virš 300 viešosios-privačiosios partnerystės pagrindu (VPP) sudarytų projektų energetikos srityje[3]. VPP Europoje yra plačiai paplitęs būdas kaip finansuoti naujus infrastruktūros projektus ar pritraukti investicijų į esamą infrastruktūrą. Ilgalaikė nuoma (koncesija) yra vienas iš būdų, kaip vykdyti VPP. Todėl uždraudus energetikos įmonių VPP, būtų nepagrįstai užkertamas kelias į valstybei ar savivaldybėms priklausančias įmones pritraukti investicijų.
- Nuostata, draudžianti privatizuoti įmones, gali sukelti problemų dabartiniams privatiems valstybei ar savivaldybėms priklausančių įmonių akcininkams. Primename, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ 3,87 % akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams; 5,02 % AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijų irgi priklauso smulkiesiems akcininkams. Pusė Lietuvos savivaldybėms priklausančių šilumos gamybos ir / arba tiekimo įmonių yra privataus kapitalo nuosavybės.
Draudimo privatizuoti įtvirtinimas įstatyme gali būti interpretuojamas nevienareikšmiškai, ypač dėl dabartinių smulkiųjų akcininkų. Ar tai reiškia, kad dabar privačių savininkų turimos energetikos įmonių akcijos privalo būti nacionalizuotos? O jei nuosavybės pasiskirstymas tarp viešo ir privataus kapitalo yra leidžiamas, tai kiek procentų kiekvienos įmonės akcijų dar bus leidžiama parduoti?
- Aiškinamajame rašte teigiama, kad uždrausti investuoti į įmones reikia todėl, kad privatūs savininkai siekia pelno, o tai trukdo mažinti kainas vartotojams. Primename, kad normatyvinis pelnas, investicijų grąžos norma (WACC) ir t.t. jau dabar įskaičiuojami į šilumos, elektros energijos, energijos perdavimo ir kitas reguliuojamas kainas, nepriklausomai nuo to, energetikos įmonė priklauso privačiam ar viešam kapitalui.
- Aiškinamajame rašte taip pat kritikuojamas faktas, kad iš šilumos ar elektros veiklų uždirbtas pelnas atitenka savininkams. Taip pat kritikuojama, kad jei savininkai yra privatūs asmenys, uždirbtas pelnas jiems ir atitenka. Tokia nuostata apskritai yra ne argumentas, nes gali būti taikomas privačiai nuosavybei bet kokioje ūkinėje veikloje kritikuoti. Tokia kritika iš principo kertasi LR Konstitucijos 46 str. “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. Taip pažymime, kad Projekto rengėjas niekaip netenkina ir kitos 46 str. nuostatos, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.
- Sprendimas privatizuoti, neprivatizuoti, kiek privatizuoti ir pan. yra geriausiai įgyvendinamas per savininko teises. Šiuo metu valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendinančios savininko teises gali nepriimti sprendimo parduoti dalį nuosavybės, ir tokiu būdu neprivatizuoti įmonių. Ir atvirkščiai, nuostata neprivatizuoti ar neišnuomoti įmonių nepagrįstai apriboja savininko teises (net jei tas savininkas yra valstybė). Apskritai svarstytina, kiek Projekto nuostatos įgyvendintos Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymuose yra suderinamos su savininko teisėmis. Palyginimui – jei Energetikos ar Šilumos ūkio įstatymuose būtų įrašyta nuostata, kad energetikos įmones reikia privatizuoti, tai savaime nesuponuotų, kad valstybė ar savivaldybės privalėtų parduoti savo nuosavybę.
- Šilumos ūkio įstatymo projektas draudžiantis išduoti šilumos tiekimo licenciją įmonėms, kurios nuosavybės teise nevaldo šilumos tiekimo tinklų, užkerta kelia ilgalaikės nuomos būdu į šį sektorių pritraukti privačių investicijų, valdymo praktikų ir užsienio kapitalo.
[1] Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, IX-1132
[2] Šaltinis: Privatization Barometer duomenų bazė
[3] Šaltinis: Pasaulio Bankas, H1 2015 Global PPI Update,
http://ppi.worldbank.org/~/media/GIAWB/PPI/Documents/Global-Notes/H1-2015-Global-Update.pdf
