Dėl Nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų įstatymo projekto Nr. 17-11269
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų įstatymo projektą Nr. 7-11269 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti galimybę kurti nacionalines skatinamojo finansavimo įstaigas. Šios įstaigos galėtų investuoti, garantuoti paskolas, skolinti ir teikti lizingo ir kitas paslaugas. Įstatymo projekte numatyta, kad šios nacionalinės skatinamojo finansavimo įstaigos veiktų vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, kurių plėtrą būtina skatinti, tačiau kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad finansavimas būtų skiriamas tik ekonomiškai gyvybingiems projektams.
Įžvelgiame šias grėsmes kylančias iš Įstatymo projekto:
Jau dabar veikia tokios institucijos kaip „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, kurios vykdo garantijų ir skolinimo veiklą valstybės vardu. Nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų steigimas valstybės dalyvavimą finansų rinkoje teikiant finansines paslaugas dar labiau išplėstų.
Nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų steigimas yra dar vienas žingsnis į priekį valstybei dalyvaujant komercinio pobūdžio veikloje. Šios įstaigos iš esmės veiktų kaip valstybinis komercinis bankas – t.y. galėtų valstybės vardu prisitraukti lėšų iš rinkos, naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir kitas lėšas ir teikti garantavimo, paskolų, lizingo ir kitas paslaugas.
Valstybės dalyvavimas komercinėje finansų veikloje yra ydingas. Valstybei konkuruojant su privačiu sektoriumi yra iškraipoma rinka. Finansinių paslaugų teikimas taptų labiau politizuotas, t.y. nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų, kurios priklausytų valstybei, paslaugų teikimas atvertų galimybę politiškai skirstyti finansinius išteklius, finansuoti politiškai palankius projektus.
Įstatymo projekte yra numatoma, kad nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų veikla turės vertinti rinkos nepakankamumą ir investicijų gyvybingumą. Taip pat aiškinamajame rašte teigiama, kad finansinės paslaugos bus teikiamos tiems projektams, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas, tačiau kurie yra ekonomiškai gyvybingi.
Tačiau finansų rinkos ir taip finansuoja tik ekonomiškai gyvybingus projektus. Bandymas nacionalinėms skatinamojo finansavimo agentūroms atrinkti tokius projektus, kurie yra ekonomiškai gyvybingi, tačiau kuriems finansavimas rinkoje yra nepakankamas, neišvengiamai taps subjektyvus ir galimai politizuotas. Bet koks ne rinkos investicinių projektų ekonominio gyvybingumo vertinimas yra arbitrarus ir pasiduodantis interpretacijoms.
Dėl šių kylančių grėsmių siūlome atsisakyti idėjos steigti nacionalines skatinamojo finansavimo įstaigas ir neplėsti valstybės dalyvavimo komercinėje finansinėje veikloje. Jei Įstatymo projektas bus toliau svarstomas, siūlome aiškiai įstatyme numatyti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiamas finansavimo rinkoje nepakankamumas ir investicinių projektų ekonomiško gyvybingumas.
