Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V–494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projekto Nr. 15–7848.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V–494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. 15–7848 (toliau – Projektas), teikia pastabas bei pasiūlymus.
Įstatymo projekte siūloma patikslinti ir išsamiau reglamentuoti siūlymo parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu tvarką. Taip pat siekiama reglamentuoti farmacinės paslaugos teikimą, kai gyventojui siūloma parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu.
Projektu naikinama galimybė vaistinius preparatus užsakyti internetu
Pagal dabartinį reglamentavimą, „gyventojų pageidavimu, vaistinius preparatus galima užsakyti telefonu ar internetu“ („Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“, 35 p.) [1].[1.P.35] Vadinasi,šiuo metu tiek receptinius, tiek nereceptinius vaistinius preparatus galima užsisakyti telefonu ir internetu. Projekte išbraukiamas žodis ,,internetu”,taigi panaikinama galimybė vaistinius preparatus užsisakyti internetu ir paliekama viena nuotolinio užsakymo priemonė – telefonas. Projektas nepagrįstai apriboja vartotojų galimybes užsisakyti vaistinius preparatus internetu. Tai prieštarauja nuotolinės prekybos esmei – kuo greičiau ir patogiau ,,įvairiomis nuotolinio ryšio priemonėmis’’ (pavyzdžiui, užsisakant internetu, telefonu arba kitomis priemonėmis, kaip tai apibrėžta Direktyvoje [2]) užsisakyti norimas prekes. Minėtos nuotolinio ryšio priemonės yra plačiai naudojamos užsakant įvairias prekes. Nors vaistai yra specifinė prekė, tačiau tai nėra priežastis drausti juos užsisakyti internetu. Taip pat daliai vartotojų, gyvenančių kitose šalyse ir norinčių užsisakyti, pvz., nereceptinių vaistų iš Lietuvos internetinių vaistinių, dėl tarptautinių skambučių įkainių gali būti patogiau ir pigiau užsisakyti internetu nei skambinant.
Gyventojai negalės užsakyti vaistinių preparatų bet kuriuo paros metu
Vienas iš pagrindinių nuotolinės prekybos privalumų užsakant bet kokias prekes internetu – galimybė tai daryti visą parą. Likus tik vienam būdui, t. y. vaistinių preparatų užsakymui telefonu, vartotojas bus priverstas užsisakyti vaistus tik vaistinės darbo metu ir negalės vaistinių preparatų užsisakyti visą parą. Lietuvoje šiuo metu yra vos 9 vaistinės, dirbančios visą parą [3]. Kitų vaistinių darbo laikas įvairus, tačiau jos nedirba visą parą, o savaitgaliais paprastai dirba trumpiau arba išvis nedirba. Vadinasi,vartotojai vaistinės ne darbo laiku negalės užsisakyti vaistų internetu, o turės laukti, kada vaistinė bus atdaryta ir galės į ją paskambinti. Dėl šių priežasčių ir vis labiau plėtojantis nuotolinei vaistų prekybai nėra pagrįsta apriboti vartotojų galimybę pasirinkti kuo įvairesnius ir jiems patogesnius vaistų užsakymo būdus.
Dėl farmacinės paslaugos suteikimo
Projekte numatyta, kad vaistinius preparatus „gali išduoti farmacijos specialistas, suteikdamas farmacinę paslaugą vaistinėje“. Tas pats Projektas papildomas nauju 371 punktu, kuriame nustatyta, kad ,,siūlant parduoti nereceptinius vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacinė paslauga teikiama naudojantis ryšio priemonėmis”. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekte pateikiamos formuluotės yra klaidinančios, nes viename Projekto straipsnyje rašoma, kad vaistinius preparatus (t. y. ir receptinius, ir nereceptinius) galima išduoti tik vaistinėje ir tik ten gauti farmacinę paslaugą (vadinasi,, gyventojui fiziškai apsilankius vaistinėje), o kitame Projekto straipsnyje, atskirai reglamentuojančiame nereceptinių vaistų siūlymą parduoti nuotoliniu būdu, numatyta, kad farmacinė paslauga gali būti suteikta naudojantis ryšio priemonėmis (gyventojui fiziškai neapsilankius vaistinėje). Siūlome patikslinti, kada ir kokius vaistinius preparatus įsigyjant (receptinius ir nereceptinius) farmacinė paslauga turi būti suteikta vaistinėje, o kada galima ir naudojantis ryšio priemonėmis.
Dėl gyventojui užduodamų klausimų, atsisakius konsultuotis su farmacijos specialistu
Projektais paliekama galimybė (išimtis) nuotoliniu būdu parduoti nereceptinius vaistinius preparatus, nesuteikiant farmacinės paslaugos vaistinėje, tačiau prieš tai pirkėjui interneto svetainėje atsakant į tam tikrus klausimus (žr. Projekto papildymą 371 punktu ir papunkčiais). Jei gyventojas į visus užduotus klausimus atsakys neigiamai, su juo bus galima sudaryti nuotolinę vaistų pirkimo sutartį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad kai kurie klausimai prieštarauja dabartiniam reguliavimui, kelia neaiškumų, gali būti neteisingai suprantami. Pavyzdžiui, klausime „Ar vaistą vartos vaikas iki 12 metų?“ neaišku, kodėl pasirinkta amžiaus riba yra 12 metų. Pagal dabartinį reguliavimą, draudžiama vaistus parduoti (išduoti) vaikams iki 16 metų. Taip pat klausimas „Ar šiuo metu vartojate nors vieną vaistą iš šių vaistų grupių: antibiotikus, kontraceptikus, psichotropinius vaistinius preparatus ir kt.?“ kelia neaiškumų dėl to, ar vartotojas gali tinkamai atskirti ir įvardyti, kokiai vaistų grupei priklauso jo naudojami vaistai. Klausimas „Ar šiuo metu vartojate daugiau nei tris skirtingus vaistus per dieną?“ gali būti suprantamas klaidingai ir dėl to, kad tarp naudojamų skirtingų vaistų vartotojas gali įskaičiuoti maisto papildus ar vitaminus. Viena vertus, bent į vieną klausimą atsakius teigiamai, vartotojas negalės įsigyti nereceptinių vaistų nuotoliniu būdu ir turės juos įsigyti vaistinėje. Kita vertus, vartotojas galės lengvai ,,apeiti” nereceptinių vaistų įsigijimo nuotoliniu būdu klausimų sistemą, kai supras, kaip ji veikia (t. y., kad, norint įsigyti nereceptinių vaistų, į visus klausimus reikia atsakyti neigiamai). Vadinasi, užduodant tam tikrus klausimus, farmacinė paslauga realiai nebus suteikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome palikti dabar esantį reguliavimą, pagal kurį, gyventojų pageidavimu, vaistinius preparatus (t. y. ir receptinius, ir nereceptinius) galima užsakyti telefonu ar internetu; tobulinti Projekte siūlomą mechanizmą gyventojui atsisakius konsultuotis su farmacijos specialistu – tikslinti gyventojui užduodamus klausimus arba apsvarstyti galimybę, vietoj užduodamų klausimų, vartotojui interneto puslapyje pažymėti, jog jis perskaitė ir susipažino su nereceptinio vaisto aprašymo ir naudojimo informacija.
[1] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas,, Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo’ 2007 m. birželio 15 d. Nr. V–494. https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.C087B5554641
[2] Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2011/83/ES 2011 m. spalio 25 d. dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32011L0083&qid=1401203935610
[3] http://www.esat.lt/sos_pagalba.php?lt=vaistines_visa_para
