Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektą Nr. 19-4157 (toliau – Projektas), nepritaria Projektui dėl toliau nurodytų priežasčių.
Siekiant didinti nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencijos efektyvumą bei mažinti šešėlinės ekonomikos mastus, Projektu siūloma suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams atlikti kontrolinius pirkimus. Tai reikštų, kad kontroliniai patikrinimai būtų vykdant prieš tai nepateikus VDI tarnautojo dokumentų ir sprendimo dėl patikrinimo, o tai reiškia, kad iš esmės keičiamas verslo subjektų kontrolės mechanizmo būdas, t.y. nuo suplanuotų ir atvirų patikrinimų grįžtama prie slaptų.
Projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai
Pažymėtina, kad jau ir dabar vykdant darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę yra atliekami tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai. Nėra aišku, kodėl reikalinga įteisinti papildomą VDI funkciją – vykdyti kontrolinius pirkimus. Projekto rengėjai neįrodo, kad dabar taikomas įstatymų kontrolės ir prevencijos mechanizmas yra neefektyvus.
Pažymėtina, kad ir pagal dabar galiojantį reguliavimą, VDI tarnautojas, atliekantis patikrinimą, gali nepranešti darbdavio atstovui apie būsimą patikrinimą, jeigu mano, kad išankstinis pranešimas gali pakenkti atlikti pareigas, todėl Projekto pasiūlymas šiame kontekste yra perteklinis, o Projektu siūlomos priemonės taikymas prevencijos ir kontrolės efektyvumo reikšmingai nepadidintų.
Nors yra ir kitų būdų, kaip pasiekti Projekto tikslus, Projekto rengėjai nepateikia alternatyvių problemos sprendimo būdų, taip pat nepateikia argumentų, kodėl siūlomas būtent toks kontrolės būdas. Dabartiniai tikrinimo būdai sudaro sąlygas nustatyti esminius pažeidimus, todėl galima teigti, kad Projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numatyto tikslingumo principo, kuris reiškia, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Projektu siūloma priemonė yra nelogiška ir netikslinga
Pagal Projektą kontroliniai pirkimai tai prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant darbdavio veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti nelegalų, nedeklaruotą darbą ar nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nėra aišku, kaip tokių pirkimų metu būtų tikrinamas nelegalaus darbo arba nedeklaruotos veiklos faktas, nes kontrolinio paslaugos ar prekės pirkimo esmė nėra tiesiogiai su tuo susijusi.
Projektu siūlomi kontroliniai pirkimai iš esmės dubliuoja neplaninius patikrinimus, o savo turiniu ir poveikiu neplaniniai patikrinimai yra platesnė ir efektyvesnė priemonė, todėl kontrolinių pirkimų įteisinimas yra netikslingas.
Projektu būtų pažeidžiama ūkio subjektų teisė žinoti neplaninio tikrinimo pagrindą
Neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas priėmus įgaliotos priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Šiuo metu galiojantis reguliavimas, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, leidžia ūkio subjektui iš anksto susipažinti su informacija, kodėl atliekamas tikrinimas, kam suteikta teisė atlikti tokį tikrinimą, bei leidžia įvertinti, ar sprendimas atlikti patikrinimą yra pagrįstas. Dabartinis reguliavimas saugo ūkio subjektų teisę žinoti neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą. Jeigu būtų priimti Projekte siūlomi pakeitimai,būtų pažeista ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti.
Projekto tikslai galėtų būti efektyviau pasiekiami alternatyviomis pozityviomis priemonėmis
Kontrolinių pirkimų įteisinimas tiesiogiai nelems šešėlinės ekonomikos masto sumažėjimo. Pagal 2014 m. „Eurobarometro“ duomenis, pagrindinė nedeklaruojamo darbo priežastis yra ta, kad tai naudinga abiem šalims (50 proc.), 21 proc. respondentų nurodė, kad jiems sunku rasti įprastą darbą, 16 proc. mano, kad mokesčiai yra per dideli, o 15 proc. nurodo, kad žmonės imasi tokio darbo, nes neturi kito pajamų šaltinio
Europos užimtumo ir socialinių tendencijų apžvalgoje (toliau – Apžvalga)[2] identifikuotos kelios sėkmingos priemonės, kurių imtasi ES valstybėse narėse siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu. Viena grupė priemonių apima paskatų įteisinti nedeklaruojamą veiklą sukūrimas. Pavyzdžiui, administravimo supaprastinimą, tiesiogines paskatas pirkėjams. Tokiomis pozityviomis priemonėmis Lietuvoje galėtų būti įvardijama VMI teikiama pagalba administruojant subjektų mokesčius, taip pat mokesčių amnestija. Kita grupė Apžvalgoje nurodytų efektyvių priemonių yra priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti mokestinę etiką ir įsipareigojimo kultūrą, pavyzdžiui, vykdant informuotumo didinimo kampanijas.
Todėl yra tikslinga ne plėsti kontrolės ir prevencijos mechanizmą, kuris jau ir dabar yra pakankamai efektyvus, o pozityviomis priemonėmis kurti prielaidas mažinti nelegalų darbą ir skatinti deklaruoti vykdomą veiklą.
Papildomai pažymime, kad mokesčių srityje pakeitimai yra ypač dažni, todėl pagrįsta manyti, kad kai kurie subjektai negauna tinkamos informacijos apie šiuos pakeitimus ir jų veiklai taikomus standartus. Atitinkamai būtų tikslinga skatinti darbdavių informuotumą, o ne iškart konstatuoti pažeidimus.
Kontrolinių pirkimų pagrindai turėtų būti įtvirtinti keičiamame įstatyme
Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą (VAĮ), kontroliniai pirkimai (ūkio subjekto veiklos patikrinimai) yra vykdomi, jeigu egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai (VAĮ 36(4) str. 11-12 d.). Projekte kontrolinio pirkimo pagrindai nėra nurodyti, juos siūloma reglamentuoti poįstatyminiais aktais.
Sistemiškai įvertinus VAĮ ir Projektu siūlomus įteisinti kontrolinius pirkimus ir atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas ir jo taikymas turi būti aiškiai apibrėžtas, reikalinga VDI vykdomų kontrolinių pirkimų pagrindus numatyti įstatyme.
Dėl šių priežasčių siūlome Projektą su jo dabartine formuluote atmesti.
[1] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-298_lt.htm
[2] https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7684
