Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siekiama skirti nemokamą maitinimą visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal pradinio ugdymo programas, nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų. Nemokamą maitinimą papildomai gautų 94 tūkst. mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal pradinio ugdymo programas. Projektu taip pat siūloma padidinti mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriamų lėšų dydį nuo 1,2 iki 1,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 45,6 iki 57 eurų).
Nepritariame įstatymo projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1) Nebus sumažinta socialinė atskirtis ir diferenciacija tarp atskirų mokinių grupių:
Dabartinė socialinė paramos mokiniams sistema užtikrina, kad socialinę paramą gautų visi mokyklinio amžiaus vaikai, kuriems tokia parama yra būtina. Neaišku, kodėl pagal siūlomą projektą, ši parama būtų skirta net ir tiems, kurie neišreiškė poreikio ją gauti. 2007 m. atliktos apklausos duomenys atskleidžia, jog net 25 proc. asmenų, gavusių nemokamą maitinimą, šis nebuvo būtinas ir jie retai naudojosi tokiomis paslaugomis.
Remiantis socialinės paramos koncepcija, būtina pabrėžti, jog socialinės paramos tikslas – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių, yra ribotas. Parama yra teikiama vadovaujantis socialiniais ir ekonominiais normatyvais (standartais). Gyventojai pajamas, skirtas gyvenimui, turi gauti daugiausia darbo užmokesčiu arba socialinio draudimo išmokomis, ir tik nedaugelis – tie, kurių pajamos mažiausios, – per socialinės paramos sistemą. Socialinės paramos teikimo sąlyga, siekiant, kad socialinę paramą gautų tie asmenys ir šeimos, kuriems jos labiausiai reikia, yra testavimas (remiamų asmenų (šeimų) pajamų ir turto įvertinimas). Socialinės paramos skyrimas visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, pažeistų socialinės paramos teikimo sąlygą. Pajamų palaikymo sistemos Lietuvoje efektyvumas ir rezultatyvumas priklauso nuo paramos tikslingumo užtikrinimo. Skiriant dalį paramos gyventojams, kuriems ši parama nėra būtina, pajamų diferenciacija nesumažėtų. Tai yra, jeigu pajamų diferenciacija suvokiama kaip skirtumas tarp pajamų, visiems gavėjams padidinus šias pajamas vienodu dydžiu, diferenciacija nesumažės. Siekiant užtikrinti, kad socialinę paramą mokiniams gautų visi mokyklinio amžiaus vaikai, kuriems tokia parama yra būtina, lėšų skyrimas visiems mokyklinio amžiaus vaikams bus perteklinis (ir reikš lėšų švaistymą).
2) Projekte numatytų nuostatų priėmimas pareikalautų papildomų lėšų valstybės biudžete:
Pritarus Įstatymo projektui, papildomai metams reikėtų apie 21,25 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Mokyklų steigėjai maisto gamybos išlaidoms finansuoti iš savo biudžeto lėšų papildomai turėtų skirti apie 4,9 mln. eurų. Kaip teigiama projekto aiškinamaje rašte, nemokamo visų mokinių maitinimo buvo atsisakyta nuo 2009 m. sausio 1 d., įvertinus šalies ekonominę padėtį ir nusprendus, kad neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek būtina visų pradinukų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų nemokamų pietų išlaidoms finansuoti. Tarptautinėms institucijoms prastinant šalies ūkio ekonomines prognozes, o didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai darančių išorės veiksnių rizikai tebeesant aukštai, valstybės biudžeto išlaidų didinimas yra nepagrįstas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus siūlome nepritarti projektui, nemokamą maitinimą skiriant tik nepasiturintiems, pagal pajamų ir turto testą.
