Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 2 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100, 221, 245 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 14-9319
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 2 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 100, 221, 245 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 14-9319 (toliau – ATPK projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
ŽŪPŽĮĮ numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis įsigyti žemės ūkio paskirties (toliau – ŽŪP) žemės, įdiegta atskira administracinė leidimo išdavimo procedūra. ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog asmenys, įsigiję daugiau nei 10 ha ŽŪP žemės, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija). Už minėto reikalavimo nevykdymą ATPK projektu siūloma taikyti administracinę atsakomybę (administracinę baudą nuo 724 iki 1 448 eurų, t. y. nuo 2 500 iki 5 000 Lt).
Dėl ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo 5 metus užsiimti žemės ūkio veikla pagrįstumo
ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytu reikalavimu asmenims, įsigijusiems daugiau nei 10 ha ŽŪP žemės, 5 metus naudoti ją žemės ūkio veiklai apribojamos galimybės nevaržomai veikti žemės ūkio rinkoje ir toks apribojimas galimai prieštarauja Konstitucijai.
Siekiant sėkmingai valdyti ūkio subjektą ar kitą turimą turtą, privalu nuolat reaguoti į rinkos pokyčius, tam tikrais atvejais priimant sprendimą keisti ūkinės veiklos pobūdį arba kaip šiuo atveju, turimo turto – ŽŪP žemės – naudojimo paskirtį. ŽŪPŽĮĮ normomis artimiausius 5 metus asmeniui užkertamas kelias, pakitus situacijai rinkoje, pasirinkti efektyviausią turimos žemės valdymo sprendimą, o tai gali lemti veiklos nuostolingumą. 2009 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarime konstatuota, jog asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva apima ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį taip, kad nebūtų trukdoma, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujų ūkio subjektų ar likviduoti esančiųjų. Todėl ŽŪPŽĮĮ reikalavimas asmens nuosavybę – įsigytą ŽŪP žemę – naudoti pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus reikalavimus galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės principui bei Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai teisei pasirinkti verslą.
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. išaiškino, kad asmens konstitucinių teisių ribojimas pateisinamas tik tuo atveju, jei jis yra visuomenei būtinas, pagrįstas, proporcingas, teisingas ir teisė ar laisvė tokiu ribojimu nevaržoma labiau nei to reikalauja viešasis interesas. Reikalavimas 5 metus užsiimti žemės ūkio veikla turi tiesioginės įtakos ŽŪP žemės įgijėjui ir apriboja jo konstitucinę teisę į privačią nuosavybę, varžo ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Tarp pasirinktų priemonių (įstatyme numatyto įpareigojimo vykdyti žemės ūkio veiklą) ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo (siekio apsaugoti ŽŪP žemės valdymo racionalumą) privalo būti protingas santykis. ŽŪP žemės įgijėjas yra sąmoningas valdytojas, itin suinteresuotas naudoti turimą turtą kiek įmanoma efektyviau, kurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Dabartinis reglamentavimas prieštarauja pačiai viešojo intereso apsaugos koncepcijai: ŽŪPŽĮĮ siekiama užtikrinti racionalų ŽŪP žemės naudojimą, t. y. apsaugoti viešąjį interesą, bet tuo pačiu dirbtinės kliūtys sudaromos ŽŪP žemės įgijėjams – tiems , kurie ir gali užtikrinti racionalų žemės valdymą, taigi ir sėkmingą ūkinės veiklos vystymąsi valstybėje.
Minėtas ŽŪPŽĮĮ reikalavimas ne tik trukdo efektyviam žemės ūkio rinkos veikimui, už įpareigojimo nevykdymą ATPK projektu siekiama įtvirtinti ir administracinės atsakomybės taikymą. Tačiau bausti asmenį už tai, kad jis, susiklosčius nepalankiai situacijai rinkoje, siekia įsigytą žemę naudoti ne žemės ūkio veiklai, o ekonomiškai naudingiau, yra neprotinga ir neatitinka bet kokios teisinės atsakomybės instituto taikymo tikslų – užtikrinti teisinę tvarką. Kadangi ŽŪP žemės efektyvus valdymas įgijėjo nuožiūra neturi būti laikomas priešingu teisinei tvarkai, administracinės teisės atsakomybės taikymas šiuo konkrečiu atveju apskritai nereikalingas. Pripažinus, kad reikalavimas 5 metus naudoti įsigytą žemę tik žemės ūkio veiklai galimai yra antikonstitucinis, ATPK projektu siūloma nuobauda – neturi teisinio pagrindimo.
Dėl ATPK projekto
Jau aptarta, kad ŽŪPŽĮĮ numatytas reikalavimas įsigijus ŽŪP žemės ją 5 metus naudoti žemės ūkio veiklai yra ydingas ir galimai prieštarauja Konstitucijai, taigi siūloma taikyti administracinė nuobauda apskritai nepagrįsta.
Pirmiausia, iš ATPK projekto siūlomos straipsnio formuluotės neaišku, už ką bus taikoma administracinė atsakomybė – už pareigos įsigytą ŽŪP žemės naudojimą žemės ūkio veiklai, nevykdymą ar už žemės ūkio veiklos vykdymą įsigytoje žemėje nesilaikant Žemės ūkio ministerijos nustatytų minimalių metinių žemės ūkio veiklos apimčių, ar už viena ir kita.
Dar daugiau, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014 m. spalio 3 d. pateikė išvadą, kurioje be kitų klausimų svarstoma, ar siūlomas nustatyti baudos dydis (nuo 724 iki 1448 eurų, t. y. nuo 2500 iki 5000 litų) apskritai yra proporcingas. Už to paties straipsnio 1 dalyje numatytą labai panašų administracinį teisės pažeidimą (privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį) numatyta bauda nuo 250 iki 500 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK numatytas maksimalus baudos piliečiams dydis – 1000 Lt. Nustatyti didesnę baudą galima už atskirų rūšių administracinės teisės pažeidimus, tačiau tokius atvejus privalu motyvuoti pažeidimo pavojingumu, daroma žala ir pan.
Išvados
Įvertinus, kad ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas galimai yra nesuderinamas su Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina, ATPK projektu siūlomas ATPK 100 straipsnio papildymas 2 dalimi dėl administracinės atsakomybės taikymo už minėto reikalavimo nesilaikymą – teisiškai nepagrįstas. Taigi ir su aptarta norma susiję ATPK projekte siūlomi straipsnių pakeitimai, t. y. 221 ir 245 straipsniai (dėl tokius administracinius ginčus nagrinėjančių institucijų) ir 259¹ (dėl asmens, surašančio administracinio teisės pažeidimo protokolą) yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, ATPK projektą siūlome atmesti.
Pasiūlymai:
Peržiūrėti ir atsisakyti Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo doktrinai prieštaraujančios ŽŪPŽĮĮ nuostatos dėl reikalavimo 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą įsigytoje ŽŪP žemėje.
Nepritarti ATPK 100, 221, 245 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. 14-9319.
