Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai poveikio vertinimui dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Ūkio ministerijos poveikio vertinimą dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme ir teikia šias pastabas ir siūlymus.
SANTRAUKA
Teigiamai vertiname Ūkio ministerijos vykdomus pokyčius verslo sąlygų srityje, todėl negalime nepastebėti keleto svarbių neigiamų aspektų Ūkio ministerijos poveikio vertinimo projekte dėl darbuotojų įtraukimo į įmonių valdymą.
Ūkio ministerijos pateiktame projekte remiamasi „Gallup” tyrimu apie darbuotojų įtraukimą į įmonių valdymą. Minėtu tyrimu motyvuojami radikalūs pokyčiai – įvesti privalomą darbuotojų atstovavimą įmonių valdybose, stebėtojų tarybose. Nekvestionuojant, ar viena studija yra tinkamas pagrindas siūlyti tokius radikalius pakeitimus, atkreipiame dėmesį, kad minėta studija nagrinėja, kaip darbuotojai jaučiasi įsitraukę į įmonės veiklą, t. y. jaučiasi išklausyti, tinkamai atliekantys užduotis ir pan. Nei vienas iš „Gallup” studijos klausimų nenagrinėja, ar darbuotojai tiesiogiai dalyvauja įmonės valdyme per dalyvavimą valdybose ar stebėtojų tarybose.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, manome, kad Projektą reikia keisti iš esmės, atsisakant 3 ir 4 alternatyvos, darbuotojų įsitraukimo reglamentavimą paliekant darbuotojų ir įmonės savanoriškam susitarimui.
Poveikio vertinime dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme nurodoma, jog plačiąja prasme egzistuoja problema, kad Lietuvos įmonėse tarp darbdavių ir darbuotojų trūksta socialinio dialogo. Siaurąja prasme galima teigti, kad Lietuvoje darbdavių pareigos, susijusios su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais, nėra pakankamai įgyvendinamos, o profesinių sąjungų įtaka priimamiems sprendimams yra per menka. Teigiama, kad tai nulemia socialinio dialogo stoką.
Be kita ko, teigiama, kad darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme (įsitraukimas į įmonių veiklą) gali padidinti darbo našumą net iki 21 proc., pelningumą – 22 proc., klientų pasitenkinimo reitingus – 10 proc. ir t.t. Pabrėžiama, kad tokiems rodikliams pasiekti reikalingas darbuotojų dalyvavimas (įsitraukimas) ir lojalumas. Pasiremiama „Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis.
Tačiau minėtajame tyrime absoliučiai nėra kalbama apie darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme. Tyrime teigiama, kad užimti, susidomėję (angl. – engaged) darbuotojai yra tie, kurie yra entuziastingi, įsijungę ir atsidavę darbui ir tie, kurie pozityviai prisideda prie organizacijos. Sudominti darbuotojai dažniausiai yra tie, kurie atneša inovacijas, augimą ir pajamas, kurių įmonėms taip reikia. „Gallup“ matuoja ne darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme, o jų prisidėjimo lygį vertinant 12 teiginių:
1. Aš žinau, ko iš manęs tikimasi darbe;
2. Turiu įrankius, kurių man reikia tinkamam darbui;
3. Darbe turiu galimybę kasdien daryti tai, ką darau geriausiai;
4. Per pastarąsias 7 dienas gavau pagyrimą ar pripažinimą už gerą darbą;
5. Mano vadovui arba kam nors kitam darbe aš rūpiu kaip žmogus;
6. Darbe yra žmogus, kuris skatina mane tobulėti;
7. Darbe mano nuomonė yra svarbi;
8. Kompanijos misija ar tikslas parodo, kad mano darbas yra svarbus;
9. Mano kolegos taip pat yra pasiryžę savo darbą atlikti kokybiškai;
10. Turiu geriausią draugą darbe;
11. Per pastaruosius šešis mėnesius su manimi buvo kalbėtasi apie mano progresą;
12. Per pastaruosius metus turėjau galimybių mokytis ir tobulėti darbe.
Kaip matyti, nė vienas iš teiginių nėra susijęs su darbuotojų dalyvavimu įmonių valdyme. Dėl šios priežasties teigti, kad, įvedus privalomą darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme, pagerėtų ir įmonių rezultatai – negalima, nes tyrimas vertina visiškai kitus dalykus.
Poveikio vertinime siūlomos alternatyvos Nr. 3 ir Nr. 4 yra pagrindžiamos teiginiais, kad įtraukus darbuotojus į įmonių valdymą, pagerės įmonių finansiniai rezultatai ir pan., kaip šaltinį nurodant minėtą „Gallup“ tyrimą. Grįsti tiesioginį darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme tyrimu, kuris netyrė tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme, yra netinkama.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projekto vertinimo santraukoje yra toks teiginys:
„Taip pat, remiantis kitų šalių patirtimi, projekto ekspertai, atsižvelgdami į Šešioliktosios Vyriausybės iškeltus socialinio dialogo tikslus, siūlo apsvarstyti galimybę stiprinti socialinį dialogą per darbuotojų finansinį dalyvavimą įmonių valdyme (taip pat darbuotojų dalyvavimą įmonės pelne ar disponuojant įmonių aktyvais), tai skatintų atsirasti bendrus darbuotojų ir darbdavių interesus, stiprintų komunikavimą ir priimtų sprendimų grįžtamąjį ryšį.“
Atkreipiame dėmesį, kad, pirma, apie šiuos konkrečius siūlymus pagrindiniame tekste, t. y. poveikio vertinime nėra net užsimenama. Todėl nesuprantama, kodėl Projekte atsirado tokios išvados.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, manome, kad Projektą reikia keisti iš esmės, atsisakant 3 ir 4 alternatyvos, darbuotojų įsitraukimo reglamentavimą paliekant darbuotojų ir įmonės savanoriškam susitarimui.
LLRI pritaria socialinio dialogo plėtojimui, tačiau tvirtai manome, kad tai turi būti vykdoma savanorišku susitarimu tarp darbdavių ir darbuotojų.
