Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo parengtą 2018 metų Nacionalinę reformų darbotvarkę (toliau – Darbotvarkė) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Dėl darbo rinkos ir švietimo poltikos
Darbotvarkės 10 dalis teigia, neva įsigaliojusi taisyklė, kad MMA mokama tik nekvalifikuota darbą lėmė tai, kad žmonių, uždirbančių MMA sumažėjo 124 tūkstančiais. Ir tai argumentuojama lyginant 2016 liepos ir rugpjūčio statistiką su 2017 liepos ir rugpjūčio statistika. Tačiau, pirma, tiesioginis ryšys tarp įsigaliojusios taisyklės ir minėtos statistikos gali būti paaaiškintas ir kitais veiksniais, pvz., atlyginimų augimu. Antra, remiantis VSDFV statistiniais duomenis 2016 m. liepos mėn, uždirbančių MMA ir mažiau buvo apie 270 tūkst., rugpjūtį – 240 tūkst., o 2017 atitinkamais laikotarpiais – 207 tūkst. ir 175 tūkst. Net jei manyti, kad minėta taisyklė iššaukė šiuos pakeitimus (kas nėra įrodyta), sumažėjimas būtų 63 tūkst. arba 65 tūkst., o ne 124 tūkst. Rekomenduojame nedaryti išvados, kad minėta taisyklė (t.y., kad MMA mokama tik nekvalifikuota darbą) pasiteisino, kol neatlikta išsami ir detali statitistinė ir priežastinių ryšių analizė.
Dėl migracijos politikos ir užsieniečių įdarbinimo
Imigracija svarbų vaidmenį atlieka ne tik sprendžiant šalies demografines problemas (senėjanti visuomenė, žemas gimstamumas, didelė emigracija), bet ir turi svarią reikšmę tiek darbo rinkai, tiek ir šalies ekonominei plėtrai. Darbo imigracija didina darbo jėgos pasiūlą. Migrantai kaip darbo jėga dažniausiai užpildo tas darbo vietas, kur trūksta vietinių darbuotojų ir tokiu būdu potencialiai prisideda darbo produktyvumo didėjimo bei spartesnio ekonomikos augimo.
Migracijos departamento 2017 m. duomenimis trečiųjų šalių piliečiams, kurie ketina dirbti Lietuvoje buvo išduota 33 442 tūkst. nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi. Darant prielaidą, kad jei visi šie trečiųjų šalių piliečiai ir realizavo savo ketinimą dirbti, t.y. dalis jų negrįžo atgal į savo šalį arba nepersigalvojo ir neišvyko dirbti kitur, jie sudarė tik 4,3 proc. aktyvios darbo jėgos.
Lietuvos migracijos politika trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu iki šiol daugeliu atvejų yra pakankamai restriktyvi, t.y. su daugybe kontrolės mechanizmų, bei pakankamai konservatyvi, o biurokratinis administracinių procedūrų įgyvendinimas užsieniečių įdarbinimui sudaro dar didesnes kliūtis siekiant skatinti darbo imigraciją Lietuvoje.
Siekiant gerinti esamą situaciją, Nacionalinę reformų darbotvarkę siūlome papildyti priemonėmis, kuriomis būtų optimizuojamos ir efektyvinamos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos Lietuvoje, o migracijos politika – nukreipta į papildomos darbo jėgos pritraukimą iš užsienio valstybių bei grįžtamąją vietinės darbo jėgos migraciją. Manytina, kad tai galėtų padėti spręsti ne tik demografines problemas Lietuvoje, bet ir prisidėtų prie produktyvumo didėjimo ir bendro ekonomikos augimo.
Dėl Švietimo ir mokslo kokybės gerinimo
Darbotvarkės 19 punktas teigia, kad įvedus etatinį mokytojo darbo apmokėjimą atsiras palankesnis mokytojų darbo apmokėjimas. Tačiau viena iš esminių veiksnių, lemiančių su mokytojų atlyginimus yra ne apmokėjimo tvarka, o tai, kad dalis mokytojų, ypač tų uždirbančių mažiausiai dirba nepilnu darbo krūviu. Nepilnas darbo krūvis savo ruožtu yra nulemtas demografinių veiksnių: moksleivių sumažėjo smarkiai, tačiau mokytojų – net nežymiai išaugo: jei 2010 m. bendrojo ugdymo mokyklose 100-ui moksleivių teko 9,2 mokytojų ir vadovų, tai 2017 m. šis skaičius dar aukštesnis – 9,4.
Atkreipiame dėmesį, kad prastai išnaudojama mokyklų infrastruktūra yra kitas veiksnys, dėl kurio švietimui skiriamos lėšos (ypač skiriamos savivaldybių biudžetų) yra naudojamos ne švietimui (t.y. ugdymo priemonėms, mokytojų atlyginimams ir pan.), o infrastruktūrai (t.y. pastatams) finansuoti. Kai kuriose savivaldybėse pastatams išlaikyti išleidžiama vidutiniškai daugiau nei ugdymui. (žr. 1 lentelę žemiau). Rekomenduojama Darbotvarkę papildyti siekiu optimizuoti neefektyviai išnaudojamą švietimo infrastruktūrą, o sutaupytas lėšas nukreipti ugdymo reikmėms.
Dėl sveikatos apsaugos
Darbotvarkės II skirsnio Sveikatos apsaugos dalyje numatyta gerinti vaikų maitinimą ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, sudarant teisines prielaidas sveikatai palankių, ekologiškų, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų ir vietinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimui bei mažinant vaikų maiste nepageidaujamus cukraus, druskos ir riebalų kiekius, 2018 m. nustatyti kokybės reikalavimus viešųjų konkursų būdu ugdymo ir globos įstaigoms perkamiems maisto produktams. Neaišku, dėl kokių priežasčių siūloma viešuosiuose pirkimuose prioritetą teikti vietinės gamybos maisto produktams. Jei tikslas yra užtikrinti geros kokybės maisto produktų tiekimą ugdymo ir globos įstaigoms, turėtų būti naudojamas kokybės, o ne kilmės šalies kriterijus.
Darbotvarkės II skirsnio 50 punktu numatyta įteisinti bendrinę tabako gaminių pakuotę, reglamentuoti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu, plėsti nerūkymo zonas. Atkreipiame dėmesį, kad šie siūlymai yra neaptarti su visuomene, neįvertintas jų poveikis. Nerūkymo zonų plėtra gali pažeisti žmonių teisę į privatumą ir/ ar privačią nuosavybę, sukelti įvairias nenumatytas neigiamas pasekmes tiek rūkantiems, tiek nerūkantiems gyventojams, įstatymų įgyvendinimas gali būti itin sunkus ir/ ar brangus.
Prieš įvedant tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu būtina atlikti ir siūlomų įdiegti priemonių poveikio vertinimą.
Dėl verslo aplinkos gerinimo
Darbotvarkės IV skirsnio Verslo aplinkos gerinimo dalyje teigiama, jog Pasaulio banko „Doing Business“ rodiklių gerinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų 2017-2020 m. Atkreipiame dėmesį, kad vienas iš pagrindinių pakeitimų, galinčių pagerinti Lietuvos poziciją šiame reitinge – vadinamųjų „darbdavio“ ir „darbuotojo“ Sodros įmokų sujungimas. Tai leistų Lietuvai bendrame „Doing Business“ indekse pakilti iš 16 į 13 vietą (to paties indekso mokesčių dalyje Lietuva iš 18 vietos pakiltų į 6).
Darbotvarkės 88 – 93 punktuose konstatuojama, kad verslo priežiūra vykdomas iš esmės gerai, o ir situacija kiekvienais metais gerėja. Atkreipiame dėmesį į Valstybės kontrolės 2018 m. Valstybinio audito ataskaitą (2018 m. kovo 20 d. Nr. VA-2018-P-50-2-3), kurioje be kita ko konstatuojama, kad “ <…> prižiūrėtinos veiklos nesuskirstytos pagal prioritetus atsižvelgiant į rizikas, susijusias su ūkine veikla, kurios neefektyvi priežiūra gali sukelti didžiausią žalą visuomenei <…> Nėra vertinama: ar vykdomos priežiūros funkcijos vis dar yra aktualios; ar yra neprižiūrimų veiklų, kurias įvertinus rizikingumą, kaštus ir naudą, reikėtų prižiūrėti; kurias funkcijas naudingiau vykdytų privatus sektorius, nevyriausybinės ar kitos organizacijos; kurias būtų galima palikti savikontrolei; kurias galėtų vykdyti tik savivaldybės, o kurias – valstybės institucijos.” Taip pat konstatuojama, kad trūksta verslo reguliavimo poveikio vertiinimo, reguliaraus naujų verslo reguliavimų monitoringo ir įvertinimo ir pan. Rekomenduojame atsižvelgti į. Valstybinio audito ataskaitą (2018 m. kovo 20 d. Nr. VA-2018-P-50-2-3 ir atitinkamai pakoreguoti Darbotvarkės 88-93 punktus.
1 lentelė
