Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo parengtą Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją (toliau – Strategija) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Dėl strategijos vizijos ir esamos situacijos apžvalgos
Strategijos vizijoje (4 p.) teigiama, kad sumažėję emigracijos mastai ir aktyvesnė grįžtamoji migracija lemia subalansuotą neto migraciją, artimą nuliui. Atkreiptinas dėmesys, kad prie subalansuotos neto migracijos prisideda ne tik Lietuvos piliečių reemigracija, bet ir imigracija iš užsienio šalių, todėl tai turėtų būti numatyta Strategijos vizijoje.
Kaip teisingai pastebima 30 p., dėl gyventojų senėjimo didės valstybės išlaidos, siekiant užtikrinti visų kartų gyvenimo kokybę, o tai gali lemti didesnę mokestinę naštą dirbantiesiems ir jų pajamų mažėjimą, ir tai savo ruožtu gali tapti papildomu emigruoti skatinančiu veiksniu.
Dėl strategijos tikslų ir uždavinių
Pirmasis Strategijos tikslas – kurti šeimai palankią aplinką. Vienas iš uždavinių, kuriuos siūloma įgyvendinti siekiant šio tikslo – užtikrinti palankias motinystės/tėvystės atostogų sąlygas (39 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad jau šiuo metu Lietuvoje yra užtikrinama viena dosniausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemų. „PewResearch“ duomenimis 2015 m. Lietuva iš 41 tirtos valstybės pagal išmokų dosnumą užėmė 5 vietą, aplenkdama turtingiausias pasaulio valstybes[1].
Siekiant įgyvendinti pirmąjį Strategijos tikslą, didelis dėmesys skiriamas išmokų sistemai – siūloma skirti lėšų kiekvienam vaikui visais jo gyvenimo etapais (41 p.), valstybės garantuojamą piniginę socialinę paramą ir ateityje teikti atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą, finansines jos galimybes. Galima sutikti su būtinybe remti šeimas, atsižvelgiant į šalies ekonomines galimybes bei kylančius socialinius iššūkius, tačiau labai svarbu užtikrinti paramos taiklumą. T.y., paramą teikti atsižvelgiant ir į potencialių paramos gavėjų poreikius bei galimybes, vertinant jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Parama neturėtų būti skiriama visiems vaikams ar visoms šeimoms, o tik tiems, kam ji yra būtina. Kitu atveju skiriant lėšas šeimoms, kurios gali išsiversti be valstybės paramos, finansiškai paremti stokojančias šeimas būtų per didelis iššūkis viešiesiems finansams. To, kad kiekvienam vaikui visais gyvenimo etapais neskiriama valstybės parama, negalima traktuoti kaip kiekvieno gimusio vaiko nevertinimo.
Viena iš siūlomų priemonių pirmajam Strategijos tikslui įgyvendinti – jaunų šeimų aprūpinimas būstu (42 p.). Teigiama, kad jauni žmonės pirmiausia nori susikurti materialinę gerovę ir apsirūpinti būstu, tik po to pradeda galvoti apie šeimos kūrimą, jos pagausėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad savarankiškas apsirūpinimas būstu bei materialiniais ištekliais, kartu su atsakingu šeimos planavimu, turėtų būti skatinamas ir palaikomas. Pabrėžtina, kad jau dabar Lietuvoje nuosavame būste gyvena 8 iš dešimties žmonių. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Kroatija. Statistika rodo, kad Lietuvoje vos dešimtadalis žmonių gyvena nuomojamame būste. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Būtina įvertinti, ar apsirūpinimas būstu yra jaunoms šeimoms aktuali problema kitų jų poreikių kontekste. Be to, svarbu ir tai, kad jaunų šeimų aprūpinimas būstu diskriminuotų kitus jaunus asmenis, kurie dar nėra sukūrę šeimos arba yra pasirinkę kitą gyvenimo modelį – jie negalėtų pretenduoti į šią paramos priemonę.
Strategijoje siūloma skatinti galimybes derinti darbą ir šeimos pareigas (45 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš kliūčių derinti darbą ir šeimos pareigas – nuo 2018 m. įsigaliojusios Sodros įmokų „grindys“ dėl kurių smarkiai padidėjo mokestinė našta, dirbantiesiems už minimaliąją mėnesinę algą nepilnu etatu. Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti Sodros įmokų „grindų“, prisidedant prie Strategijos tikslo įgyvendinimo.
Strategijos 80.3 punkte minima, kad valstybė turėtų mažinti prekių ir paslaugų kainas, nepažeidžiant rinkos principų. Atkreipiame dėmesį, kad minėtose Eurobarometro apklausose Lietuvos gyvetojai viena iš trijų pagrindinių problemų įvardija mokesčius (QA3a, Standard Eurobarometer 88). Jei Strategija, remdamasi Eurobarometer apklausa rekomenduoja valstybei imtis akyvių veiksmų mažinti kainas, rekomenduojame Strategiją papildyti rekomendacija valstybei imtis aktyvių veiksmų mažinti mokesčius.
Kalbėti apie aktyvius valstybės veiksmus mažinant reguliuojamas kainas, atkrepiame dėmesį, kad plačiausią kainų reguliavimą Lietuvoje vykdo nepriklausomas reguliatorius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri kainas reguliuoja patvirtintomis, depolitizuotomis, ekonomiškai pagrįstomis metodikomis. Abejojame, ar aktyvus valstybės vaidmuo siekiant nepagrįstai paveikti VKEKK (ar kitų nepriklausomų reguliatorių) kainas būtų tinkama priemonė.
Vienas iš mechanizmų, kuriais valstybės politika tiesiogiai veikia kainas yra mokesčių politika, o dažniausiai PVM ir akcizo mokesčiai. Atkreipiame dėmesį, kad akcizo mokesčiai prekėms taikomi Lietuvoje, palyginus su perkamąja galia yra labai aukšti, o akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje ES. Siekiant mažinti kainas tinkama valstybės mokesčių politika turėtų taikytimi minimalius ES akcizo mokesčius, ar bent tokius, kurie atitiktų gyventojų pajamas.
Strategijos 82.2. punktas mini mokestines priemones kaip esminį pajamų nelygybės mažinimo šaltinį. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Eurostat duomenis perskirstymo (transfers) sistema pajamų nelygybę mažina nežymiai. Rekomenduojame atitinkamai pakoreguoti strategijos 82.2 punktą, kad siekiant sumažinti pajamų nelygybę reikia siekti efektyvesnės ir taiklesnės socialinės paramos.
Šiuos duomenis patvirtina net ir šioje Strategijoje naudojami kiti duomenys, pvz., asmenų virš 65 metų dalis gyvenanti santykinio skurdo zonoje, t.y. turinčių ekvivalentines pajamas, mažesnes nei 60 proc. medianos. Akivaizdu, kad žemos pensijos (t.y. perskirstymas) yra šios amžiaus grupės žmonių mažų pajamų ir pajamų nelygybės šaltinis.
Įgyvendinant trečiąjį Strategijos tikslą suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę siūloma tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad kuo daugiau asmenų dalyvautų pensijų kaupime ir gautų papildomų pajamų iš alternatyvių šaltinių (103 p.). Nors siūloma priemonė ir prisideda prie tikslo gyvendinimo, jį pasiekti dar greičiau leistų galimybė pensijų kaupime dalyvauti pensijų kaupimui ar alternatyviems šaltiniams skiriant didesnę savo mokamų pensijų įmokų dalį.
[1] http://www.pewresearch.org/fact-tank/2016/09/26/u-s-lacks-mandated-paid-parental-leave/
