Ekspertizė. Dėl išmokų vaikams įstatymo

Dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4024

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4024 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Šiuo įstatymo Projektu siekiama įteisinti 120 eurų išmoką per mėnesį gimus pirmam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o gimus antrajam ir kitiems vaikams, pajamų dydžio apribojimai nebūtų taikomi. Šiuo metu mokama 28,5 euro išmoka vaikams iki 2 metų.

1. Didinant išmokas mažės tėvų motyvacija susirasti darbą (geriau apmokamą darbą)

Padidinus išmoką vaikui, ji pasiektų 36 proc. dabar galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo „į rankas“. Sudėjus šeimos bendrai gaunamą paramą, gali susidaryti tokia situacija, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio. Valstybės kontrolės auditoriai savo ataskaitoje yra atkreipę dėmesį, kad tokiu atveju šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti.[1] Svarbu pažymėti, kad integracija į darbo rinką yra ypatingai svarbi jauniems nepasiturintiems žmonėms, kadangi mažėjant motyvacijai dirbti, didėja rizika patekti į skurdo spąstus.

2. Didinant išmokas bus pasiektas ne didesnio, bet ankstesnio vaikų susilaukimo efektas, kuris išstums jaunus žmones iš darbo rinkos

Didinant išmokas, jaunos šeimos paprastai pasirenka vaikų susilaukti anksčiau, bet ne daugiau. T. y. bijoma, kad padidintos išmokos ateityje gali būti atšauktos, todėl nusprendžiama vaikų susilaukti anksčiau. Toks efektas buvo pastebėtas Lenkijoje, kurioje galioja didelių vaiko išmokų sistema. Taigi didinant išmokas bus ne didinamas gimstamumas, bet mažinama jaunų žmonių integracija į darbo rinką. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad išmokų už vaikus didinimas nepasiturinčioms šeimoms galimai sudarytų prielaidas socialiai silpnų šeimų plitimui.

3. Nėra įvertinta, ar Projektu siūlomos priemonės nedubliuos jau egzistuojančių paramos formų

Nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus, jau dabar gali pretenduoti į daugelį skirtingų paramos priemonių: vienkartines išmokas gimus vaikui, išmokas besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokas vaikams, nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmenimis ir t.t. Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina įvertinti dabar teikiamų paramos priemonių efektyvumą, ar alternatyvas, kuomet parama būtų skiriama tik labiausiai stokojantiems.

Kad esamos priemonės neatliepia labai skirtingų paramos gavėjų poreikių ir joms būtina ieškoti taiklesnių alternatyvų 2014 m. konstatavo Valstybės kontrolės auditoriai atlikę auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. Pateikiamos audito išvados rodo, kad, pavyzdžiui, „esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų.”[2] 2011 m. Valstybės kontrolės socialinės apsaugos sistemos audito išvadose buvo teigiama, kad „būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.”[3] Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina kompleksiškai įvertinti jau naudojamas paramos priemones.

Be to, Seime buvo registruoti dar keli pasiūlymai skirti didinti paramą šeimoms:

1) Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1058) siūloma bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų kas mėnesį skirti išmoka, kuri iki 2018 m. gruodžio 31 d. siektų 30 eurų dydžio, iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 60 eurų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų lygi 1 valstybės remiamoms pajamoms (šiuo metu – 102 eurai).

2) Antruoju registruotu Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1057) siūloma numatyti, kad visi vaikai besimokantys pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas galėtų gauti nemokamą maitinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra vertinamos priežastys dėl kurių nuo 2009 m. buvo atsisakyta nemokamo vaikų maitinimo ir koks buvo šio pakeitimo poveikis.

3) Trečiuoju registruotu Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projektu siekiama įteisinti sukakus pilnametystei asmenims išmokamą 55 BSI dydžio vienkartinę išmoką (2090 eurų), kurią gavėjai galėtų panaudoti savo reikmėms.

4. Nėra įvertinta, kiek išmokų didinimas paveiktų biudžetą, o siūlomi nauji mokesčiai didintų kainas arba būtų sustabdyti

Šiuo metu yra įteisinta 28,5 euro išmoka per mėnesį gimus pirmam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų. Kadangi didinama tiek išmokos suma (iki 120 eurų), tiek jos mokėjimo trukmė (iki 18 metų), tai pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Projekto rengėjai nenurodo, kiek šis siūlymas papildomai kainuotų biudžetui, tik siūlo jas surinkti įvedus naujus mokesčius bankams ir dideliems prekybos tinklams.

Atkreipiame dėmesį, kad toks naujų mokesčių siūlymas yra neapibrėžtas ir nepamatuotas. Pavyzdžiui, Lenkijoje naujas bankų mokestis išsyk padidino paslaugų įkainius, o prekybos tinklų mokestis buvo sustabdytas Europos Komisijos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome nepritarti Projektui.
________________________________________
[1] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16503
[2] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17916
[3] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16503