Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 17-10218 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamųjų, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu:
– bendros nekilnojamojo turto vertės iki 220 tūkstančių eurų ir toliau neapmokestinti;
– esamą 0,5 procento tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų;
– 1 procento mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų;
– 2 procentų mokesčio tarifą taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos užtikrina 30 procentų didesnės neapmokestinamosios vertės taikymą tam tikroms grupėms priklausantiems asmenims, Įstatymo projektu siūloma procentinę išraišką pakeisti skaitine išraiška eurais pagal atitinkamus siūlomo progresyvaus apmokestinimo intervalus.
Siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką ir svarstyti galimybę atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Priėmus Projektą išaugtų ir taip nuolat didinama turto mokesčių našta gyventojams
Priėmus šį siūlymą, „Registrų centro“ duomenimis, mokestinė našta padidėtų daugiau nei 500 šalies mokesčių mokėtojų. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifo viršutinė riba būtų padidinta iki 2 proc. Tai reiškia, kad didelės vertės nekilnojamąjį turtą turintys asmenys per 50 metų praktiškai „padovanos“ antrą tokį pat NT objektą valstybei.
Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja žemės mokesčio našta. Šiemet bus atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes.
Apskaičiuojant 2017 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, vertės mažinimo koeficientai nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės. 2016 m. buvo paskutinieji metai, kai dar buvo taikomas vertės padidėjimo (lyginant 2016 metus su 2012 metais) mažinimas 20 proc. Prieš didinant mokesčių tarifus nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 300 tūkst. eurų, būtina įvertinti, kaip pasikeis turto mokesčių našta dėl šių turinčių įsigalioti pakeitimų.
Asmenys, turintys didelės vertės nekilnojamojo turto, ne visuomet yra pajėgūs mokėti nekilnojamojo turto mokestį
Nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamos iš nuomos), todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Tuo atveju, kai iš turto nuomos gaunamos pajamos, jos jau ir taip yra apmokestinamos GPM. Nekilnojamojo turto mokestis nepagrįstai baudžia tuos gyventojus, kurie ne išleido uždirbtus pinigus, o savo uždirbtas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą.
Pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto mokesčio padidinimas itin neigiamai paveiktų išskirtinę kultūrinę paskirtį turinčio turto – dvarų ir pilių – savininkus. Šie asmenys dvarų atstatymui dažnai investuoja savo asmenines lėšas. Tokio tipo objektų atkūrimas – labai ilgai trunkantis ir daug investicijų (dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų ir pačių objektų specifikos) pareikalaujantis procesas. Šie objektai dažniausiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Priėmus siūlomą Projektą, tokio nekilnojamojo turto savininkai būtų penalizuojami dideliais mokesčiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 proc. planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus, o mokesčio padidinimas galimai tik dar labiau pagilintų šią problemą.
Progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas Projekto rengėjų nėra pagrįstas
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog neigiamų progresinio nekilnojamojo turto apmokestinimo pasekmių nenumatoma. Projekto tikslu yra įvardijama papildomai užtikrinant Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą didinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą ir perkelti mokesčių naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių. Tačiau aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl nekilnojamojo turto mokestis yra palankesnis ekonomikos augimui, nei įvertinta, kaip tai atsilieps šalies statybų ir nekilnojamojo turto sektoriams bei gyventojų pasirinkimui įsigyti būstą ne Lietuvoje, o užsienio šalyse, nei įvardinta, kokia mokestinė našta yra mažinama, ją perkeliant nekilnojamojo turto savininkams.
Dalyje kitų Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui, Austrijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Kroatijoje ir t.t.), pardavus nekilnojamąjį turtą yra mokamas nekilnojamojo turto pardavimo mokestis arba mokamas nekilnojamojo turto mokestis už nuomojamą nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, Nyderlanduose). Lietuvos mokesčių mokėtojai, parduodami būstą, kuriame nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos moka 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, kartu išskaičiuojant šiam turtui įsigyti sumokėtus privalomus mokėjimus bei išlaidas, skirtas šio turto remontui. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos Lietuvoje taip pat yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Dėl to statistiškai gali atrodyti, jog Lietuvos mokesčių struktūroje nekilnojamojo turto mokesčio pajamos yra santykinai mažesnės nei kitose ES šalyse.
Savo esme tiek gyventojų pajamų mokestis, mokamas už pajamas gautas nuomojant ar pardavus nekilnojamąjį turtą, tiek nekilnojamojo turto mokesčiai yra analogiški, todėl būtina įvertinti realius Lietuvos ir kitų valstybių, kurios turto sandorius apmokestina ne gyventojų pajamų, o turto mokesčiais, mokesčių sistemų skirtumus.
Kitose šalyse, kuriose yra nekilnojamojo turto mokestis, egzistuoja galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų
Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali atimti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali. Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali nekilnojamojo turto mokesčio našta yra mažesnė. Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali būti netgi didesnė nei kitose šalyse, kurių pavyzdžiais yra remiamasi siūlant daugiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą.
Neįvertinta kiek pabrangs NT mokesčio administravimas
Atkreiptinas dėmesys, kad „Registrų centro“ duomenimis, Lietuvoje nekilnojamojo turto savininkų, kurių bendra mokestinė turimo turto vertė siekia 220-300 tūkst. yra 1042, 300-500 tūkst. – 436, o turinčiųjų daugiau kaip 500 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto yra vos 75 asmenys, tad progresinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas būtų daugiau parodomasis žingsnis, o ne realus papildomas biudžeto pajamų šaltinis. Pabrėžtina, jog čia pateikiamas pavienių asmenų (o ne šeimų) skaičius, todėl realus potencialių mokesčių mokėtojų skaičius gali būti dar mažesnis. Nustačius fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą, kuris bus taikomas 0,17 proc. nekilnojamojo turto savininkų, tikimasi, kad valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio padidėtų apie 1,6 mln. eurų per metus, tačiau nėra įvertinta, kiek pabrangs šio mokesčio administravimas dėl pasikeitusios apmokestinimo tvarkos.
Dėl šių priežasčių siūlome palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką.
