Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36-4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto teikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektui
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36-4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Viešojo administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto teikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projekto (toliau – Farmacijos įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas.
Pirma, Projektų rengėjas nepagrindžia, kodėl ūkio subjekto veiklos neplaniniai patikrinimai būtų geriausia ir efektyviausia priemonė. Nors yra daug būdų, kaip pasiekti deklaruojamus tikslus, nėra pateikiamos alternatyvos, jų vertinimai, nėra argumentų, kodėl pasirinktas būtent toks kontrolės būdas.
Dar daugiau, aiškinamajame rašte argumentuojama, neva, LR Konkurencijos taryba palaiko šį Projektą ir konkrečią jame numatytą kontrolės priemonę. Atkreipiame dėmesį, kad „Kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimo išvadose“, patvirtintose LR Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 6 d. protokoliniu nutarimu Nr. 3S-92 (2016)[1], nei išvadose, nei rekomendacijoje tokio teiginio nėra.
Arčiausiai šio teiginio būtų galima laikyti 106 pastraipoje paminėtą sakinį „Konkurencijos taryba pritaria, kad vaistinių preparatų prekybai nustatytų reikalavimų vykdymo kontrolė būtų stiprinama, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų siūlymus bei išvadas.“ Tačiau akivaizdu, kad tai negali būti naudojama kaip įrodymas, pagrįsti nuomonei, kad LR Konkurencijos taryba pritaria Projektams, arba juose numatytoms kontrolės priemonėms. Ši formuluotė apibūdina apskritai bet kokią kontrolės priemonę, ir nebūtinai nurodytą Farmacijos įstatymo projekte.
Antra, Viešojo administravimo įstatymo projekte įtvirtinami ūkio subjekto veiklos neplaniniai patikrinimai, nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, iš esmės keičia kontroliuojančių institucijų taikomas kontrolės priemones. Todėl siūlome Viešojo administravimo įstatymo projekto svarstyti visų kitų ūkio sričių reguliavimo kontekste, atsiejus nuo Farmacijos įstatymo projekto.
Trečia, Viešojo administravimo įstatymo projekto reguliavimo objektas yra visa ūkinė veikla Lietuvos Respublikoje. Tokio masto pakeitimas, motyvuojant vien problemomis vaistų rinkoje, yra neproporcinga priemonė. Siūlome atlikti plataus masto poveikio vertinimą, kaip Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas dera su reguliavimu kitose ūkio šakose, kokias turės pasekmes, kiek išaugs administracinė našta ir kitus svarbius, dabar neatsakytus klausimus.
Ketvirta, toks platus pakeitimas turėtų būti derinamas su plačiu suinteresuotų asmenų skaičiumi. Atsižvelgiant į kontrolės pakeitimo masto platumą ir siekiant kokybiškos ir skaidrios teisėkūros,
siūlome atlikti viešąją konsultaciją, įtraukiant visų ūkio šakų atstovus ar joms atstovaujančias organizacijas.
Primename, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas aktyviai dalyvavo svarstant analogiškus SAM pasiūlymus 2015 m. ir pateikė detalias pastabas, kodėl slapti pirkimai yra netinkama kontrolės priemonė (prisegame).
Taip pat reaguodami į problematiką, savo iniciatyva atlikome beveik 2/3 Lietuvoje veikiančių vaistinių apklausą, siekdami išsiaiškinti, kokie pertekliniai reguliavimai trukdo atpiginti vaistus vartotojams. Prisegame apklausos rezultatus ir analizę.
[1] Šaltinis – Konkurencijos taryba, prieiga per https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/Vaistu_tyrimo_isvados_2016-12-06(1).pdf
