LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PASTABOS DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ, NUMATANČIŲ ATSISKAITYMŲ GRYNAISIAIS PINIGAIS LIETUVOJE APRIBOJIMĄ[1]
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Civilinio Kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 2461 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 17323 straipsniu įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektai) ir teikia šias pastabas.
Nėra pakankamų įrodymų, jog atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika
Siūlantieji atsiskaitymų grynaisiais ribojimą kaip priemonę kovojant su šešėline ekonomika teigia, kad šalyse, kuriose dažniau naudojami negrynieji pinigai šešėlinės ekonomikos yra mažiau. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad tik dažnesnis negrynųjų pinigų naudojimas nemažina šešėlinės ekonomikos. Estijoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kiekis ne tik yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje, tačiau ir lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šešėlinės ekonomikos lygis čia yra aukštas bei panašus į esantį kitose Baltijos šalyse.[2]
Suomijos centrinio banko specialistų atliktoje studijoje[3] apie grynuosius pinigus ir šešėlinę ekonomiką teigiama, kad „Visi palyginimai rodo, kad yra labai sunku surasti ryšį tarp šešėlinės ekonomikos šalyse skirtumų ir grynųjų pinigų naudojimo masto. Nėra taip, kad šalys (regionai) su didele šešėline ekonomika naudoja neproporcingai daug grynųjų pinigų ar padidino grynųjų pinigų panaudojimą daugiau nei šalys, kuriose šešėlinė ekonomika yra maža.“
Tiesa, jog yra tyrimų, kurie rodo, kad ES šalyse yra ryšys (teigiama koreliacija) tarp šešėlinės ekonomikos dalies nuo BVP ir tarp to, kiek elektroninių atsiskaitymų vidutiniškai tenka vienam gyventojui (ryšys nėra vienareikšmis, yra išimčių, kaip, pvz., Estija.) Tačiau koreliacija nerodo priežastingumo. Šiuo atveju ji rodo ne tai, kad elektroniniai atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo. Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyventojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų). Todėl vien tik verčiant gyventojus naudotis negrynaisiais pinigais šešėlis nesumažės.
Įstatymų projektų teigiamas poveikis kovoje prieš šešėlinę ekonomiką nėra tinkamai pagrįstas
Projektų autoriai teigia, kad neriboti asmenų tarpusavio atsiskaitymai sukuria „palankias sąlygas vykdyti neskaidrią ūkinę komercinę veiklą“, taip pat kad sumažinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekį „sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai“. Tačiau to nepakanka, projektų pagrindime nėra pateikta detalaus ir tikslaus paaiškinimo, kaip tiksliai atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas paveiks šešėlinės ekonomikos dalyvius.
Tam, kad siūlomi pakeitimai sumažintų šešėlinę ekonomiką, jie turi priversti šiuo metu nelegaliai grynaisiais atsiskaitančius verslus ir gyventojus legalizuotis. Tačiau įstatymo projektų aiškinamajame rašte nėra parodyta, kaip toks ribojimas paveiktų sandorius tuomet, kai abi pusės jau šiandien dalyvauja šešėlinėje veikloje (pvz., kontrabandos, nelegalių prekių pardavinėjimo, nelegalaus darbo atvejais). Jeigu siūlomas ribojimas neprivers legalizuoti kontrabandą ir kitas šešėlinės ekonomikos apraiškas, šešėlinės ekonomikos apimtys nesumažės.
Tuo tarpu šis siūlymas neabejotinai turės poveikį tiems, kas jau laikosi įstatymų ir legaliai atsiskaito grynaisiais pinigais (pvz., daliai šių gyventojų augs išlaidos atsiskaitymo paslaugoms). Tačiau to nepakanka, kad projektu siūlomi pakeitimai turėtų bet kokią įtaką ir veikiantiesiems šešėlyje (juk šešėlis ir pasižymi tuo, kad jame veikiantys nesilaiko įstatymų ir jų reikalavimų).
Kyla abejonių, ar naujas reguliavimas kaip nors paveiks šešėlinius ekonominius santykius, kuomet abi pusės sutinka nesilaikyti įstatymų ir juos pažeisti.
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas gali padidinti šešėlį
Apie du trečdalius[4] šešėlyje (nelegaliai) uždirbamų pajamų yra išleidžiama oficialiai, t. y. sumokant PVM ir kitus mokesčius. Įvedus apribojimą atsiskaityti grynaisiais, užuot didelę dalį šešėlyje uždirbamų pajamų išleidus legaliai, t. y. sumokant mokesčius, bus ieškoma būdų kaip nelegaliai uždirbtus pinigus ir išleisti nelegaliai ar užsienyje. Taip grynųjų pinigų apribojimas siekiant sumažinti šešėlį gali turėti priešingą rezultatą: mažesnė dalis nelegaliai uždirbamų pinigų bus išleidžiama legaliai sumokant mokesčius.
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažintų konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų
Svarbi grynųjų pinigų ribojimo neigiama pasekmė yra konkurencijos tarp atsiskaitymo būdų mažėjimas. Galimybė rinktis tiek grynuosius, tiek elektroninius pinigus (ir juos aptarnaujančių institucijų veiklą) apriboja bankų ir kitų organizacijų, teikiančių atsiskaitymo paslaugas, galimybes didinti savo paslaugų kainas.
Jau minėtos Suomijos centrinio banko specialistų studijos[5] išvadose teigiama, kad grynųjų pinigų panaudojimas racionalizuojamas kaip priemonė „kuri suteikia alternatyvą debetinėms ir kreditinėms kortelėms – ir taip neleidžia bankų sektoriui įgyti monopolinės galios nustatant paslaugų kainas“.
Todėl alternatyvų nebuvimas ar jų mažinimas įstatymais mažina konkurenciją, sukuria prielaidas atsiskaitymo rinkos monopolizavimui bei bankų paslaugų brangimui. Jei bankų paslaugos yra iš tikro patogiausios, pigiausios ir saugiausios, tai turi paaiškėti vartotojų pasirinkimu, o ne grynųjų atsiskaitymų ribojimu įstatymais.
Atsiskaitymų grynaisiais apribojimas ilgainiui didintų pinigų kiekį ir kainas
Noras ilgainiui atsisakyti grynųjų kelia ir sisteminių problemų. Išleidžiamų grynųjų pinigų (pinigų bazės) kiekį Lietuvoje riboja valiutų valdybos modelis, pagal kurį centrinis bankas negali išleisti į apyvartą daugiau pinigų nei turi aukso atsargų ir konvertuojamų užsienio valiutų rezervo.
Komerciniai bankai per dalinę rezervų bankininkystę ir pinigų multiplikatorių taip pat turi teisę kurti elektroninius pinigus ir taip didinti pinigų kiekį bei prisidėti prie bendro kainų augimo. Šią komercinių bankų teisę kurti pinigus apriboja grynųjų pinigų naudojimas – kuo daugiau yra naudojamasi grynaisiais pinigais, tuo mažiau komerciniai bankai gali sukurti elektroninių pinigų (dėl privalomų atsargų reikalavimo ir likvidumo rizikos). Todėl naudojimosi grynaisiais pinigais ribojimas, priverčiantis naudotis bankų paslaugomis, sukurs prielaidas komerciniams bankams didinti pinigų kiekį kuriant elektroninius pinigus ir taip prisidėti prie kainų augimo.
Didesnis negrynųjų pinigų naudojimo atsiskaitymuose saugumas nėra pagrįstas
Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimu bus „užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“. Reikia atkreipti dėmesį, kad vertinant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais saugumą reikia įvertinti ne tik riziką, susijusią su grynųjų pinigų transportavimu, vagystės ir praradimo klausimais, tačiau ir bankų veiklos sistemine rizika, bei tapatybės nustatymo rizika naudojantis negrynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų naudojimas kaip nesaugumo šaltinis lyginant su negrynaisiais pinigais nėra pakankamai pagrįstas.
Nėra išsamiai įvertinta siūlomo reguliavimo naudos ir neigiamų pasekmių santykis
Turint omenyje, kad a) Įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodomos neigiamos siūlomo reguliavimo pasekmės (pvz., tam tikromis aplinkybėmis (savaitgaliais) atsiskaityti negrynaisiais pinigais bus neįmanoma, asmenys norintys atsiskaityti negrynaisiais pinigais patirs papildomų sąnaudų), b) aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai informacijos, kaip konkrečiai bus pasiektas reguliavimu siekiamas tikslas, ir c) nėra įvertintos visos naujo reguliavimo pasekmės (paskatų ne tik uždirbti, bet ir nelegaliai atsiskaityti padidėjimas, konkurencijos tarp atsiskaitymo būdų mažėjimas bei ilgalaikės pasekmės pinigų kiekiui), prieš svarstant Įstatymo projektus reikia atlikti išsamią jų analizę bei jų atitiktį proporcingumo principui.
LLRI siūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog grynųjų pinigų ribojimas sumažins šešėlinę ekonomiką, be to, ribojimas turėtų svarbių neigiamų pasekmių gyventojams ir šalies ekonomikai, siūlome atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo kaip priemonės kovojant su šešėline ekonomika.
Dėl nuosavybės ir dėl to, kas sukelia šešėlį.
[1] CIVILINIO KODEKSO 6.929 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 2461 IR 2591 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 17323 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
[4] The Shadow Economy in Europe, 2011, 5 puslapis.
