Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicija dėl Konkurencijos įstatymo Nr. VIII–1099 36 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP–1667
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1667. LLRI vertinimu, toks įstatymo projektas iš esmės yra sveikintinas, nes jis padėtų spręsti Konkurencijos tarybos užimtumo ir administracinės naštos ūkio subjektams problemas.
Konkurencijos įstatymo 36 str. siūloma papildyti dalimi, kuri skambėtų taip: „Už pranešimo apie koncentraciją nepateikimą dėl neatsargumo arba kai tai reikšmingai neapribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nesant šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų“.
Koncentracijos kontrolė Lietuvoje, atsižvelgiant į šalies ekonominį išsivystymą ir kitų ES valstybių praktiką, yra ganėtinai griežta. Tai reiškia, kad apyvartos riba, kada reikia pranešti apie koncentraciją yra labai žema. Jei vienas ūkio subjektas yra pasiekęs 50 mln. Lt metinę apyvartą arba du ūkio subjektai po 5 mln. Lt, jau reikia pranešti apie koncentraciją ir laukti, kol Konkurencijos taryba suteiks leidimą įmonių susijungimui.
Analizuojant tai, kaip Konkurencijos taryba prižiūri įmonių koncentraciją, galima pastebėti, kad bendras nutarimų dėl koncentracijos skaičius 2009–2013 m. sudaro didžiausią dalį visų Konkurencijos tarybos nutarimų. Tiesa, didžioji dalis visų nutarimų dėl koncentracijos yra leidimai.
Tokia žema koncentracijos riba yra ydinga dėl keletos priežasčių. Pirma, neproporcingai daug įmonių turi gauti Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti koncentraciją. Antra, įmonės turi naudoti žmogiškuosius ir finansinius resursus pranešimams apie koncentraciją. Priklausomai nuo koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminių bendrųjų pajamų paskutiniais prieš koncentracijos įgyvendinimą ūkiniais metais, už tyrimą reikia sumokėti nuo 5 600 Lt iki 11 200 Lt. Trečia, Konkurencijos taryba turi eikvoti žmogiškuosius resursus smulkios vertės susijungimams, taip atitraukdama darbuotojus nuo stambesnių ir reikšmingesnių darbų. Ketvirta, net vykdant nedidelės vertės įsigijimus, neturėsiančius didelės reikšmės konkurencijai, įmonė privalo laukti Konkurencijos tarybos leidimo.
Per pastaruosius 13 metų buvo konstatuoti tik 8 pažeidimai koncentracijos srityje. 2009–2013 m. laikotarpiu visiems Konkurencijos tarybos ištirtiems koncentracijos reguliavimo pažeidimams būdinga įvykdyta koncentracija, apie kurią laiku Konkurencijos tarybai nebuvo pranešta. Daugeliu atveju Konkurencijos taryba nutarimą dėl koncentracijos pažeidimo priima vidutiniškai praėjus 5 metams po sandorių sudarymo.
Būtent šis įstatymo pakeitimas padėtų spręsti šią problemą. Tai reiškia, kad esant toms situacijoms, kuomet į Konkurencijos tarybą dėl koncentracijos nesikreipta dėl neatsargumo ar po to stipriai neapriboju konkurencijos, ūkio subjektai nebus baudžiami tokiomis didelėmis baudomis.
Ši problema glaudžiai susijusi su informavimo apie koncentraciją ribomis. Šiuo metu nepagrįstai daug įmonių turi gauti leidimus susijungti, o tai atneša ūkio subjektams papildomas sąnaudas. Atsižvelgiant į Lietuvoje veikiančių įmonių augimą, dabar galiojančios ribos yra per žemos.
Taip pat būtina pastebėti, jog Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 m., kuomet buvo priimta 30 mln. Lt koncentracijos riba, iki 2012 m., kuomet ši riba buvo pakelta iki 50 mln. Lt, vartotojų kainų indeksas pakilo 47 %. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į šį indeksą, 2000 m. įtvirtinta 30 mln. Lt riba 2012 m. buvo verta 44,1 mln. Lt. Kadangi 2012 m. ji buvo pakelta iki 50 mln. Lt, realius pokytis yra tik 5,9 mln. Lt. Vartotojų kainų indekso augimas nuo 2012 m. iki 2014 m. buvo itin mažas. Toks pokytis neatitinka šalies ūkio augimo tempų per 12 metų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo pritarti šio įstatymo projektui ir kartu svarstyti ribų, kuomet reikia informuoti apie koncentraciją, kėlimo klausimą.
Daugiau apie konkurencijos politiką galite sužinoti perskaitę Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizę „Konkurencijos tarybos veiklos ir konkurencijos politikos pokyčiai 2009–2013 m.“: http://files.lrinka.lt/Faktai_ir_analize/FA_Konkurencija.pdf
