Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. 14-1515(5)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) inicijuotą Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51(1) straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siekiama reglamentuoti vaistinių preparatų kainų ir paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus sumažinimo reklamą.
Sveikintina, kad Ministerija atsisakė pirminių planų visiškai uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis reklamuoti gyventojams vaistinių preparatų kainų sumažinimą. Tačiau išanalizavę naują Projektą, identifikavome bent tris naujus apribojimus, į kuriuos atkreipiame dėmesį:
- Draudimas reklamuoti vaistų nuolaidas vaistų grupėms;
- Draudimas reklamuoti nuolaidas gyventojų grupėms;
- Įpareigojimas vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamoje nurodyti, jog taikomas vaistinių preparatų kainų sumažinimas neužtikrina, kad nurodytos kainos yra mažesnės nei kitose vaistinėse.
Taip pat pateikiame pastabas dėl Projekto galimo prieštaravimo dabartiniam receptinių vaistinių preparatų reklamos draudimui.
Dėl apribojimo reklamuoti vaistų kainų sumažinimą vaistų grupėms ir dėl apribojimo reklamuoti vaistų kainų sumažinimą gyventojų grupėms
Projekte Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą (toliau – Farmacijos įstatymas) siūloma papildyti 511 straipsniu. Siūloma nustatyti įpareigojimą, kad reklamoje apie vaistų kainų sumažinimą turi būti išvardyti konkretūs vaistiniai preparatai, kuriems taikomas kainų ar paciento priemokų sumažinimas, nurodant atitinkamai vaistinio preparato pardavimo kainą ar paciento priemoką. Šiuo metu galima reklamuoti visai vaistinių preparatų grupei taikomą kainų sumažinimą (nuolaidas), t. y. reklamoje nurodyti, kad nuolaidos taikomos tam tikrai vaistų grupei. Projekto pakeitimai tokią reklamą uždraustų.
Toks reguliavimas gali padidinti naštą vaistinių preparatų reklamuotojams (vaistinėms), nes norint reklamuoti vaistinių preparatų nuolaidas, reikėtų atskirai reklamuoti konkretų vaistą, rengti plačios apimties leidinius (lankstinukus), reklaminius plakatus su papildoma informacija apie taikomas nuolaidas atskiriems vaistiniams preparatams, bet ne jų grupėms.
Uždraudus reklamuoti vaistų grupes ir leidžiant reklamuoti tik konkrečius vaistus, sumažėja reklamos sklaida, nes kiekvieno konkretaus vaisto atveju reikėtų ruošti atskirą reklamą. Tokiu būdu vartotojus pasiektų mažesnis informacijos kiekis, vartotojai būtų mažiau informuoti, kas yra vertintina neigiamai.
Projektu faktiškai įtvirtinamas draudimas – nebeleidžiama reklamuoti kainų sumažinimo konkrečiai gyventojų tikslinei grupei (t. y. nurodyti, kad tam tikros grupės vaistų nuolaidos taikomos vaikams, studentams, pensininkams ir kt.). Toks reguliavimas yra nepagrįstas ir nepateisinamas. Taikyti nuolaidas gyventojų grupėms būtų leidžiama, o informuoti apie jas – jau ne. Nuolaidų taikymas konkrečioms gyventojų grupėms ir informavimas apie jas yra plačiai paplitęs visose gyvenimo srityse: nuo nuolaidų viešojo transporto bilietams pensininkams iki mobiliojo ryšio paslaugoms taikomų nuolaidų studentams.
Dėl tokio draudimo labiausiai nukentėtų vartotojai. Vien dėl to, kad vaistinės negalės reklamuoti kainų sumažinimo, taikomo atskiroms vaistų ar gyventojų grupėms, vartotojams bus apribojamos galimybės gauti informaciją apie tam tikru metu konkrečioje vaistinėje tam tikrai vaistų grupei taikomus kainų sumažinimus. Todėl siūlomas reguliavimas gali ne padidinti, o priešingai, sumažinti vartotojų galimybes gauti informaciją apie mažesnes vaistų kainas.
Dėl įpareigojimo vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamoje nurodyti nuorodą „Taikomas kainų / paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus sumažinimas neužtikrina, kad nurodytos kainos / paciento priemokos yra mažesnės nei kitose vaistinėse.“
Projekte siūlomos nuorodos įtraukimas į vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamą būtų perteklinė reklaminė informacija, kuri nėra esminė ir būtina. Kur kas svarbiau vartotojui žinoti, kokių vaistų, kokioje vaistinėje, su kokia nuolaida jis gali įsigyti pigiau. Savaime suprantama, kad reklama negarantuoja, kad toje vaistinėje kainos mažiausios. Juk bet kurios reklamos vienas iš tikslų yra informuoti apie kainų nuolaidas konkrečioje prekybos vietoje, šiuo atveju vaistinėje. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvės taip pat reklamuoja prekių kainų nuolaidas, tačiau pirkėjai žino, kad tokios kainos yra būtent toje parduotuvėje, nežinodami, kokios kainos yra kitur.
Minėtos nuorodos privalomas taikymas išimtinai būtų nustatytas tik reklamuojant vaistinių preparatų kainų sumažinimą. Jokių kitų prekių ar paslaugų nuolaidų reklamoje tokio įpareigojimo nėra. Kadangi pagal reklamos apibrėžimą, reklama yra informacija, susijusi su ūkine veikla[1], siūlomu reguliavimu ne tik apribojamas informacijos teikimas ir gavimas, bet ir pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė. Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo laikytis konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo principo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų, tarp jų ir ūkio subjektų, lygiateisiškumo principu[2]. Todėl nustačius išimtinius reikalavimus vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamai būtų pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, nėra tikslinga nustatyti tokį įpareigojimą išimtinai vaistų kainų sumažinimo reklamai.
Dėl Projekto prieštaravimo receptinių vaistinių preparatų reklamos draudimui
Kompensuojamų vaistų pirkimas priklauso nuo išrašytų receptų. Norint įsigyti kompensuojamus vaistus gydytojas turi išrašyti receptą, o be jo jokie kompensuojami vaistai negali būti parduodami. Pagal dabartinį reguliavimą receptinių vaistinių preparatų reklama gyventojams yra draudžiama tiek nacionaliniu (Farmacijos įstatymas), tiek Europos Sąjungos lygmeniu (Direktyva 2001/83/EB). Tačiau pateikto Projekto 511str. teigiama, kad reklamuojant paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus ar jų grupes sumažinimą turi būti išvardyti konkretūs vaistiniai preparatai, kuriems taikomas kainų ar paciento priemokų sumažinimas, nurodant atitinkamai vaistinio preparato pardavimo kainą ar paciento priemoką.
Kitaip sakant, tokie reikalavimai nurodo, kad reklamuojant kompensuojamuosius vaistus turi būti nurodyta vaistinio preparato pavadinimas, kaina ar paciento priemoka. Tačiau, kaip minėta, kompensuojamieji vaistai išduodami su receptu ir tokių vaistinių preparatų reklama yra draudžiama. Tai savo ruožtu gali sukelti daug neaiškumų, nes Farmacijos įstatymas draudžia reklamuoti receptinius vaistus, o Projekto nuostatos leistų reklamuoti tokių vaistinių preparatų kainų sumažinimą. Todėl Projekte siūlomi reikalavimai reklamuojant paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus sumažinimą nurodyti konkretų vaistinį preparatą, jo pardavimo kainą ar paciento priemoką gali prieštarauti dabartiniam receptinių vaistinių preparatų reklamos reglamentavimui.
Projekte siūlomas reglamentavimas nėra būtinas
Vaistinių preparatų reklamos bendrąsias nuostatas reglamentuoja Farmacijos įstatymas, detalesnis reglamentavimas pateikiamas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistinių preparatų reklamos taisyklėse, o Reklamos įstatymas bendrai reglamentuoja reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros teisinius pagrindus.
Galima teigti, kad vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklama savo esme priskirtina prie vaistų preparatų reklamos, kadangi tiek vaistinių preparatų kainų ir pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus sumažinimo reklamos, tiek vaistinių preparatų reklamos tikslas iš esmės yra toks pat, t. y. skatinti įsigyti konkrečius vaistus konkrečioje vaistinėje. Nors atskirai vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklama Lietuvoje nėra reglamentuojama, tačiau vaistinių preparatų reklama minėtuose teisės aktuose pakankamai detaliai reglamentuojama. Teisės aktuose apibrėžta, kokia vaistinių preparatų reklama yra draudžiama, kokia informacija turi būti pateikiama reklamuojant nereceptinius, t. y. nekompensuojamuosius vaistus ir kt. Reklamos įstatyme 24 str. yra numatyta, kad už klaidinančią reklamą yra baudžiama.
Iš šiuo metu taikomos vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamos vartotojas sužino, kad konkrečioje vaistinėje tam tikros grupės vaistinių preparatų galima įsigyti pigiau arba kad konkrečioje vaistinėje taikomos nuolaidos gyventojų grupei. Taip pat vaistinės reklamuoja ir konkrečių vaistinių preparatų kainų sumažinimą, nurodant pavadinimą ir kainą. Kaip pažymėta Projekto lydimojoje medžiagoje, Europos Sąjungos (ES) teisė nereglamentuoja vaistinių preparatų kainų ir pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus kainų sumažinimo reklamos.
Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklama priskirtina prie vaistinių preparatų reklamos, o pastaroji nacionalinėje teisėje pakankamai reglamentuota, taip pat ES teisėje nėra reglamentuojama vaistų kainų sumažinimo reklama, taigi nėra pagrindo nacionalinėje teisėje atskirai reglamentuoti vaistinių preparatų kainų sumažinimo reklamos ir papildomai reikalauti skelbti Projekto 511 str. nurodytą informaciją.
LLRI pasiūlymas
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, LLRI siūlo atsisakyti Farmacijos įstatymo papildymo 511 straipsniu ir nereglamentuoti vaistinių preparatų kainų ir pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistinius preparatus kainų sumažinimo reklamos.
[1] Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.“
[2] 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymų kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, byla Nr. 135/2010).
