Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui projektų
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) sveikina Finansų ministerijos paruoštų projektų tikslą didinti fiskalinę drausmę. Pritardami bendrai siūlymų krypčiai, žemiau pateikiame pastabas dėl šių projektų ir pasiūlymus, kaip dar labiau sustiprinti fiskalinės drausmės laikymąsi.
Pastabos dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto
Dėl 4 str. 4 d. numatytos galimybės taikyti sankcijas
Kaip skelbiama šioje projekto dalyje, atsakingiems pareigūnams už valdžios sektoriaus subsektorių biudžetų taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos.
Siūlome detaliai apibrėžti ir įstatyme įtvirtinti, kokios sankcijos gali būti taikomos atsakingiems pareigūnams numatytais atvejais. Projekto 8 str. numatytos procedūros, kurios yra taikomos neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties – neaišku, ar tai ir yra tos sankcijos, kurios gali būti taikomos atsakingiems pareigūnams (jei taip, tai jos yra itin formalios), ar būtų taikomos kitokios sankcijos.
Detalus sankcijų apibrėžimas būtų naudingas tuo, kad atsakingi pareigūnai iš anksto žinotų, kuo gresia valdžios subsektorių biudžetų taisyklių nesilaikymas. Sankcijų numatymas iš anksto sustriptintų paskatas atsakingiems pareigūnams laikytis fiskalinės drausmės. Taip pat tai reikštų, kad šių sankcijų nereikėtų kurti po biudžetų taisyklių nesilaikymo fakto.
Dėl 5 str. numatyto vidutinio laikotarpio tikslo, ne didesnio nei 1 procentas BVP to meto kainomis
Pasiūlytas tikslas yra geras, nes didintų fiskalinę drausmę, tačiau siekiant tvaresnių viešųjų finansų, siūlome iškelti dar ambicingesnį tikslą – nedeficitinį biudžetą. Net ir 1 procento BVP dydžio deficitas didintų valstybės skolą bei skolos aptarnavimo išlaidas, o tai ateityje galimai sudarytų poreikį mokesčių didinimui.
Dėl 6 str. numatyto struktūrinio postūmio užduoties nustatymo
Siūlome papildyti šį projekto straipsnį nuostata, kad tuo atveju, jei mokesčių pajamų iš ekonomikos augimo nepakanka numatytai užduočiai pasiekti, būtų mažinamos valdžios sektoriaus subsektorių biudžetų išlaidos, o ne didinami mokesčių tarifai ar naikinamos mokesčių lengvatos.
Tam, kad biudžetų išlaidų mažinimo procesas būtų skaidrus ir kad išlaidas galima būtų mažinti vos prasidėjus neįprastam įvykiui, siūlome atskirame poįstatyminiame akte apibrėžti, kaip būtų mažinamos biudžetų išlaidos. Pavyzdžiui, poįstatyminiame akte galima sureitinguoti biudžeto išlaidų sričių arba biudžeto programų svarbumą, kad esant lėšų stygiui arba poreikiui įgyvendinti struktūrinio postūmio užduotį, būtų galima skaidriai ir aiškiai mažinti biudžetų išlaidas mažiausiai svarbiose srityse.
Dėl 8 str. numatytų procedūrų, taikomų neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties
Numatyta, kad neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties Ministras Pirmininkas raštu pateiktų informaciją apie neįvykdymo priežastis ir priemonių struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti gaires ir šią informaciją Seimui pristatytų žodžiu. Tuomet kontrolės institucija pateiktų išvadą dėl įvardintų priežasčių pagrįstumo.
Formaliai aprašyti procedūras yra tinkama kryptis, tačiau siūlome derinti šias procedūras su jau minėtu konkrečių sankcijų aprašymu. Siūlome numatyti, kas turėtų teisę inicijuoti sankcijų taikymą ir kokių procedūrų būtų laikomasi siekiant pritaikyti sankcijas.
Priešingu atveju, struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo procedūros bus itin formalios ir nereikšmingos, sankcijos nebus taikomos, o tai reikš, kad atsakingi pareigūnai turės mažai paskatų laikytis fiskalinės drausmės valstybės viešuosiuose finansuose.
Pastabos dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. XI-1316 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto
Dėl įstatymo 3 str. 4 d. papildymo 2 p.
Projekte siūloma papildyti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 4 d. nauju 2 punktu, pagal kurį tuo atveju, kai paskutinių pasibaigusių kalendorinių metų statistinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis yra deficitas, užtikrinama, kad dėl nustatomo naujo mokesčio, naujo mokesčio tarifo, mokesčio lengvatos, sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeistos apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarkos ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų valdžios sektoriaus pajamos nesumažės, išskyrus tuos atvejus, kai netenkamos pajamos kompensuojamos sumažinant valdžios sektoriaus išlaidų rodiklius, didinant kitų mokesčių tarifus arba plečiant apmokestinimo bazę, atsisakant mokesčių lengvatų.
Neaišku, kas ir kokiu būdu nustatytų, kad dėl naujo mokesčio ar naujo tarifo ir t.t. biudžetas netektų pajamų. Būtina pabrėžti, kad mokesčių tarifų didinimas gali sumažinti biudžeto pajamas, o mokesčių tarifų mažinimas – jas padidinti. Šiuo atveju nėra aišku, ar projekto rengėjai siūloma nuostata bando užkirsti galimybes didinti mokesčius, ar juos mažinti.
Kadangi fiskalinės sutarties konstitucinis įstatymas leistų turėti deficitinį biudžetą, o per nepriklausomos Lietuvos istoriją tik vieną kartą būta nedeficitinio biudžeto, galima daryti išvadą, kad siūloma įstatymo nuostata ateityje galėtų būti taikoma kasmet. Mokesčių mokėtojams būtų naudinga, jeigu deficitinio biudžeto atveju būtų uždrausti didinti mokesčio tarifus, tačiau galima numatyti, kad šia nuostata politikai ar už viešuosius finansus atsakingi pareigūnai sieks pagrįsti, kodėl mokesčiai neturėtų būti mažinami. Nuo to nukentėtų Lietuvos mokesčių mokėtojai, kuriems mokesčių našta nuo pastarojo ekonomikos nuosmukio stipriai išaugo.
Pavyzdžiai, kada naujo mokesčio įvedimas ar mokesčių didinimas Lietuvoje sumažino biudžeto pajamas:
– 2008 m. nuo autorinių atlyginimų sumokėti mokesčiai siekė 123 mln. litų, tuo tarpu smarkiai padidinus autorinių atlyginimų apmokestinimą, 2012 m. mokesčių sumokėta tik kiek daugiau nei pusė šios sumos – 75 mln. litų.
– Nuo 2009 m. padidinus dividendams tenkančią mokesčių naštą nuo 15 iki 26 proc., buvo surinkta trigubai mažiau mokesčių – pajamos krito nuo 329 mln. iki 112 mln. litų, tuo tarpu vos sumažinus mokesčius iki 20 proc., pajamos per 2010 m. išaugo 46 proc. ir sudarė 162 mln. litų.
Didinant pelno, pridėtinės vertės mokesčių tarifus ir akcizus taipogi buvo surinkta mažiau pajamų. Tam įtakos turėjo ir ekonomikos nuosmukis, ir dėl aukštų mokesčių ir ekonominio nuosmukio smarkiai išaugęs mokesčių vengimas.
Todėl siūlome išbraukti šią projekto nuostatą.
Taip pat naudojamės proga priminti, kad 2009 m. PVM tarifo didinimas nuo 18 iki 21 proc. turėjo būti laikinas ir raginame su 2015 m. valstybės biudžeto projektu pateikti žadėto PVM tarifo sumažinimo įstatymo projektą.
Pasiūlymai
- Apibrėžti ir įstatyme įtvirtinti, kokios sankcijos gali būti taikomos atsakingiems pareigūnams už valdžios sektoriaus subsektorių biudžetų taisyklių nesilaikymą.
- Nustatyti, kad vidutinio laikotarpio tikslas turėtų būti nedeficitinis biudžetas, nes projekte numatytas 1 procento BVP dydžio deficitas didintų valstybės skolą bei skolos aptarnavimo išlaidas, o tai ateityje galimai sudarytų poreikį mokesčių didinimui.
- Reglamentuoti, kad tuo atveju, jei mokesčių pajamų iš ekonomikos augimo nepakanka numatytai užduočiai pasiekti, būtų mažinamos valdžios sektoriaus subsektorių biudžetų išlaidos, o ne didinami mokesčių tarifai ar naikinamos mokesčių lengvatos.
- Atskirame poįstatyminiame akte apibrėžti, kaip esant lėšų stygiui arba poreikiui įgyvendinti struktūrinio postūmio užduotį būtų mažinamos biudžetų išlaidos. Tai leistų skaidriai ir aiškiai mažinti biudžetų išlaidas užtikrinant, kad lėšos pirmiausia mažinamos neprioritetinėms sritims ar biudžeto programoms.
- Siekiant stipresnių paskatų laikytis fiskalinės drausmės siūlome numatyti, kas turėtų teisę inicijuoti sankcijų taikymą ir kokių procedūrų būtų laikomasi siekiant pritaikyti sankcijas minėtu atveju. Projekte numatytos procedūros, taikomos neįvykdžius struktūrinio postūmio užduoties yra itin formalios ir tikėtina, kad nesudarys paskatų atsakingiems pareigūnams laikytis fiskalinės drausmės.
- Išbraukti Fiskalinės drausmės įstatymo projekto nuostatą, draudžiančią nustatyti naują mokesčio tarifą jei tai mažintų biudžeto pajamas, nes tai užkirstų kelią mokesčių mažinimui Lietuvoje.
- Su 2015 m. valstybės biudžeto projektu pateikti žadėto PVM tarifo sumažinimo įstatymo projektą.
