Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo NR. I–1163 11 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo NR. I–1163 11 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Pritariame Projektui ir teisinio reguliavimo krypčiai. Tuo pat metu siūlome atkreipti dėmesį į šiuos aspektus.
Pirma, didesnės dalies pajamų iš gamtos išteklių mokesčio pervedimas į savivaldybės biudžetą yra teisingas žingsnis. Tai atitinka neigiamo poveikio, kurį sukelia ūkinė veikla (eksternalitetas), sumažinimo principus, t. y. jei dėl gamtos išteklių išgavimo yra patiriamas neigiamas poveikis, tai labiausiai tikėtina, kad jis patiriamas būtent toje savivaldybėje, kurioje ši ūkinė veikla ir vystoma. Todėl didesnės dalies mokesčio pervedimas būtent tai savivaldybei, kurioje ir vystoma ūkinė veikla yra teisinga.
Antra, didesnės dalies pajamų iš gamtos išteklių mokesčio pervedimu didinamas savivaldybės suinteresuotumas gamtinių išteklių išgavimu jos teritorijoje. Panašūs projektai neretai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis (pvz., anhidrito kasyba Kauno rajone), kurios stabdo tokius projektus. Didesnė mokesčio pajamų dalis, kaip šiuo atveju, yra tinkama finansinė priemonė, galinti paskatinti tokių projektų vystymą.
Tačiau, norint, kad ši paskatų sistema veiktų tinkamai, reikia užtikrinti, kad dėl šių papildomų pajamų, kurias gaus savivaldybės administracija, savivaldybei nebus sumažinti kiti centrinės valdžios skirstomi asignavimai. Jei savivaldybės administracijoms dėl šio pakeitimo gaunamomis (ar gausimomis) lėšomis bus sumažinti kiti asignavimai, paskatų sistema neveiks.
Siūlome įsivertinti galimybę pajamas iš gamtos išteklių mokesčio skirstyti ne 80–20 principu (t. y. 80 proc. – į valstybės biudžetą, 20 proc. – į savivaldybės administracijos biudžetą), o 50–50 principu.
