Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP–2334
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2334 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projekto siūlymo esmė – susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir užtikrinti, kad MMA būtų bent 50 % VDU.
MMA susiejimas su VDU užprogramuoja automatišką, ekonomiškai nepagrįstą MMA ir VDU didėjimą
MMA dydžio susiejimas su statistiniu VDU sukurs mechanizmą, kuris užprogramuos reguliarų MMA didėjimą. Statistikos departamento skaičiuojamas VDU priklauso nuo šalyje nustatomos MMA. Dėl tokios dydžių priklausomybės padidinus MMA automatiškai statistiškai auga ir VDU.
Atkreipiame dėmesį, kad VDU padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žmonės pradeda gauti didesnes pajamas. Dėl didėjančios MMA dalis darbuotojų praranda darbą ar pradeda dirbti nelegaliai ir gauna mažesnį darbo užmokestį nei MMA. Tačiau oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų, todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, o dėl to automatiškai padidėtų ir MMA. Taigi siūlymas susieti MMA dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu reiškia užprogramuotą MMA didėjimą (didinamas MMA sukeltų statistinį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, o pastarasis reikštų didinamą MMA ir t. t.), neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų.
ES šalyse MMA yra daug mažesnis nei 50 % VDU
Projektais siekiama įtvirtinti, kad MMA sudarytų ne mažiau kaip 50 % VDU. Toks siūlomas VDU ir MMA santykis yra nepagrįstai didelis. Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, MMA Europos Sąjungoje sudaro apie 40 % VDU. Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio ir MMA santykis 2013 m. buvo apie 47 %. Tai yra vienas iš didžiausių santykių Europos Sąjungoje. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Airija, Vengrija turi santykinai mažesnę MMA nei Lietuva. MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 50 % ribą tik Slovėnijoje (žiūrėti lentelę).
MMA didina šešėlinės ekonomikos mastus
MMA didinimas visiškai nedaro įtakos motyvacijai mokėti legaliai tos sumos, kuri yra didesnė už naujai padidintą MMA. Priešingai, didesnė MMA reiškia ir didesnę mokestinę naštą darbdaviui. Toms įmonėms, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų ir yra blogoje finansinėje situacijoje, MMA padidinimas kartu žymiai padidina ir darbo užmokesčio sąnaudas. Jei įmonė neturi galimybių padidinti pajamų, jai belieka bankrutuoti arba pereiti į šešėlį. Tai reiškia, kad dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas.
Siūlome Projektui nepritart ir nesieti MMA su VDU dydžiu.
