Ekspertizė. Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas

2017-06-30

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Vyriausybės siūlomus mokestinius patobulinimus. Sutinkame su Vyriausybės tikslais mažinti skurdą, didinti šeimų, auginančių vaikus, gerovę, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, sukurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą, tačiau dalis siūlomų pakeitimų ne tik neleis pasiekti šių tikslų, bet ir ves prie priešingų rezultatų – didins mokesčių sistemos sudėtingumą, „šešėlio“ mastus bei trukdys naujų darbo vietų kūrimui.

  1. Tikslas

SKURDO MAŽINIMAS IR PARAMA ŠEIMOMS

SIŪLOMOS kompleksinės sprendimo priemonės, įsigaliosiančios nuo 2018 m.:

  1. Siūloma didinti NPD nuo 310 iki 380 eurų, tokiu būdu iš viso pajamų mokesčiu neapmokestinant minimalios mėnesinės algos (MMA) gaunančių gyventojų;

LLRI pastabos:
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kuris šiuo metu siekia 310 eurų, bus sulygintas su minimalia mėnesio alga ir sieks 380 eurų. Pasiūlymas mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas leistų padidinti 10,50 eurų.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad NPD padidinimo poveikio nepajus uždirbantieji daugiau kaip 1100 eurų „ant popieriaus”. Būtina atkreipti dėmesį, kad nebus mažinama mokesčių našta viduriniajai klasei – mažiausias pajamas uždirbantiesiems mokesčių našta sumažės dėl NPD didinimo (ir 100 eurų dydžio NPD Sodros įmokoms), daugiausiai uždirbantiesiems bus įvestos „Sodros” lubos, tačiau viduriniajai klasei mokesčių naštos mažinimas nėra numatomas.
2016 m. duomenimis, Lietuvoje už vidutinį darbo užmokestį dirbančio asmens darbo pajamų apmokestinimas (~41,2 %) viršija EBPO šalių narių vidurkį (36 %) ir yra didesnis nei Estijoje (38,9 %), Danijoje (36.7 %), Norvegijoje (36,2 %) ar Lenkijoje (35,8 %).

2. Siūloma atsisakant papildomo NPD už vaikus pereiti prie išmokos vaikui mokėjimo visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir padidinti šios išmokos dydį (išmoką vaikui didinant iki 30 eurų/mėn už pirmą ir antrą vaikus, ir iki 75 eurų/mėn už trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką);

LLRI pastabos:
Parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant jų mokesčių naštai (dėl panaikinto papildomo NPD), ji bus pakeista netaiklia parama.

Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į reikalingą pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą, yra neraminanti. Taip tik skatinamas kuo didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetas.

Nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus jau dabar gali pretenduoti į platų pluoštą paramos priemonių: vienkartines išmokas gimus vaikui, išmokas besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokas vaikams, nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmenimis ir t.t. Prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina įvertinti dabar teikiamų paramos priemonių efektyvumą.

3. Siūloma nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms MMA dydžio „grindis“ (kartu įvedant socialinio draudimo įmokoms neapmokestinamąjį dydį, kuris padėtų spręsti padidėjusios darbo vietos kainos galimą problemą). Tokiu būdu dėl „pradingusios“ galimybės mažinti „Sodros“ įmokas dirbtinai mažinant draudžiamąsias pajamas, dalis pajamų „išlįstų“ iš šešėlio, dėl to padidėtų žmonių socialinės garantijos;

LLRI pastabos:
Neaišku, kodėl Pasiūlymu ignoruojamas pačios Vyriausybės ne kartą įvardintas faktas, kad darbdavio socialinio draudimo įmokos yra darbuotojo darbo vietos kaštų dalis. Šias įmokas darbdaviai tik techniškai priskaičiuoja ir perveda – tikrasis jų mokėtojas yra darbuotojas. Todėl priėmus pasiūlymą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, dirbantiems ne pilną darbo dieną, kuriems tektų mokėti didesnius mokesčius. Net ir nustačius 100 eurų dydžio NPD darbdavio „Sodros” įmokoms, dirbančiojo puse etato už MMA darbo vietos kaina pabrangtų 28 eurais, o atlyginimas į rankas sumažėtų 8 eurais. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, kad dalis darbo santykių nelegalaus darbo forma būtų perkelta į šešėlinę ekonomiką, dėl to nebūtų pasiektas ir prognozuojamas biudžeto pajamų padidėjimas.

Dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA gali būti atleisti (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Taip nukentėtų norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz., asmenys, auginantys mažus vaikus ir dirbantys puse etato) – jie taptų mažiau paklausūs darbo rinkoje.

4. Siūloma įvesti NPD ir socialinio draudimo įmokoms – 100 eurų, uždirbantiems iki MMA, ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 Eur. NPD siūloma prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl išmokos dėl pritaikyto NPD nesumažėtų.

LLRI pastabos:
Pasiūlymas leistų padidinti dirbančių už MMA atlyginimą „į rankas“ 9 eurais. Tai iš esmės yra papildomas NPD didinimas, išsėmus įprasto NPD didinimo galimybes.

Nors mokestinė našta ir sumažės, kartu socialinio draudimo sistemoje susilpnės ir ryšys tarp mokamų įmokų ir gaunamų išmokų ir taip bus tolstama nuo draudimo principų socialinio draudimo sistemoje. Jau dabar socialinio draudimo sistema neskatina asmenų joje dalyvauti dėl didelio perskirstymo (pvz., sumokantys 4 kartus didesnes įmokas, ateityje gali tikėtis tik 2 kartus didesnės pensijos). Įvedus NPD socialinio draudimo įmokoms bus išplėstas ratas asmenų, kurie socialinio draudimo sistemą finansuos labai mažomis įmokomis, bet galės tikėtis išmokų įvykus draudiminiam įvykiui.

Kartu NPD socialinio draudimo įmokoms įvedimas sukurs precedentą didinti šį NPD ateityje, taip dar labiau apsunkinant galimybes ateityje šią sistemą reformuoti, pereinant prie labiau asmens įmokomis pagrįsto kaupimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl egzistuojančio kintamo dydžio NPD, verslas ir gyventojai, deklaruojantys pajamas, jau dabar patiria didelę administracinę naštą. Dar vieno kintamo dydžio įvedimas papildomai apsunkintų darbo užmokesčio skaičiavimą ir padidintų administracinę naštą.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Sutinkame, kad NPD didinimas ir NPD nustatymas socialinio draudimo įmokoms leistų padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tačiau MMA „grindų“ darbdavio socialinio draudimo įmokoms nustatymas neleistų pasiekti numatytų tikslų – sumažinti „šešėlinę“ ekonomiką darbo santykių srityje, o atvirkščiai – padidintų „šešėlį“ darbo santykiuose.

NPD „Sodros“ įmokoms nustatymas iš esmės kirstųsi su planais nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, siekiant padidinti apdraustųjų socialines garantijas ir dar labiau susilpnintų ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų.
Taip pat papildomo NPD taikymo už vaikus pakeitimas tikslinėmis išmokomis būtų netaikli paramos šeimoms priemonė.

Siūlome:

  • Sugrąžinti fiksuoto dydžio neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir prilyginti jį minimaliajai mėnesinei algai (380 eurų), kartu suvienodinant NPD darbo ir kapitalo pajamoms. 2009 m. mokesčių reformos metu fiksuotas NPD buvo pakeistas pagal formulę apskaičiuojamu NPD. Esama tvarka (apskaičiavimas) sukelia didelę administracinę naštą, kuri santykinai labiau užgula smulkų ir vidutinį verslą. Pajamoms iš darbo santykių pasikeitus nors vienu euru, apskaitininkas turi iš naujo perskaičiuoti gyventojui taikytiną NPD. Ankstesnė tvarka taikant fiksuoto dydžio NPD visiems gyventojams (taip pat skiriant papildomą NPD vaikų turintiems gyventojams) buvo daug patrauklesnė, ji mažintų administracinę naštą ir taupytų mokesčių mokėtojų lėšas. Iki 380 eurų padidintas fiksuoto dydžio NPD leistų ne tik GPM neapmokestinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų, bet ir padidintų viduriniosios klasės pajamas. Pavyzdžiui, dirbančio už vidutinį darbo užmokestį asmens atlyginimas „į rankas“ padidėtų 43 eurais – 4 kartus daugiau, nei įgyvendinant Vyriausybės pasiūlymą. Dėl 2015 m. priimtų pakeitimų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) darbo pajamoms dabar yra beveik 5 kartus didesnis nei kapitalo pajamoms. Darbo pajamoms taikomas 3720 eurų metinis NPD, o kapitalo – vos 500 eurų. Būtina grąžinti 3 000 eurų neapmokestinamąjį dydį pajamoms iš indėlių palūkanų ir pajamų, gautų iš investicijų į vertybinius popierius. Tai paskatintų dirbančiųjų taupymą.
  • Gyventojų, auginančių vaikus, pajamoms ir toliau taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, o nepasiturinčias šeimas remti taikant pajamų ir turto testą. Parama teikiama remiantis pajamų turto testu būtų daug taiklesnė, nes paramą gautų tie asmenys, kuriems ji labiausiai reikalinga. Šeimos, auginančios vaikus ir toliau gautų mokestinę naudą per PNPD taikymą. Taip tėvai būtų skatinami pasilikti darbo rinkoje ir siekti, kad jų užmokestis būtų nemažesnis, nei taikomo NPD ir papildomo NPD suma.
  • Sujungti „darbdavio“ ir „darbuotojo“ mokamas įmokas ir mažinti bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą. Šiuo metu galiojanti „Sodros“ įmokų sistema, kai įmoka yra padalinta į „darbdavio“ ir „darbuotojo“, sukelia painiavą. Nors teisine prasme darbdavys išskaičiuoja ir perveda „darbdavio“ „Sodros“ įmokas, ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas ir vienintelis susijusios naudos („Sodros“ išmokų) gavėjas yra darbuotojas. Esama tvarka sąlygoja sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, lemia tai, kad Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių, o dirbantiesiems yra sunku įvertinti jų sumokamų mokesčių dydį. Todėl siūlome sistemą patobulinti sujungiant „darbdavio“ ir „darbuotojo“ „Sodros“, PSD, GF ir IDF įmokas. Tai sukurtų paskatas mažėti šešėlinei ekonomikai. Lietuva geriau būtų vertinama tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose. Padidėtų darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“, o atlyginimas „į rankas“ ir darbo vietos kaina nepasikeistų. Sumažėtų nominalūs mokesčių tarifai, efektyviai mokesčių naštai nesikeičiant. Kartu įvedus MMA dydžio fiksuotą NPD, Lietuvos darbo apmokestinimo sistema taptų viena skaidriausių, aiškiausių ir paprasčiausių pasaulyje. Valstybės biudžetas dėl šių pakeitimų pajamų beveik neprarastų, o darbuotojų bruto darbo užmokesčio padidinimas būtų užtikrintas įstatyminėmis priemonėmis.
  • Įvesti „Sodros“ lubas ir mažinti socialinio draudimo įmokų tarifus. Užuot įvedus NPD socialinio draudimo įmokoms, siūlome įvesti socialinio draudimo įmokų lubas, taip didinant ryšį tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų. Socialinio draudimo įmokų tarifo mažinimas (12 p.p.), kuris buvo numatytas parengtame socialiniame modelyje, leistų sumažinti mokestinę naštą visiems dirbantiesiems, nekeičiant sisteminių principų ir skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą Lietuvoje bei mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje).

2. tikslas

PAPRASTUMAS, TEISINGUMAS IR VERSLUMAS

1. Tolygiau paskirstyti
smulkaus verslo (individualios veiklos) apmokestinimą

SIŪLOMOS kompleksinės sprendimo priemonės, įsigaliosiančios nuo 2018 m.:

  1. Siūloma nustatyti, kad individualios veiklos apmokestinimas priklauso nuo per metus gaunamo pelno dydžio (o ne nuo profesinės veiklos rūšies). Tuo tikslu siūloma individualios veiklos apmokestinimo lygį reguliuoti mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 10 000 eurų per metus faktiškai būtų apmokestinamas 5 procentais ir palaipsniui pasiektų 15 proc. apmokestinimą ties 30 000 eurų per metus;

    LLRI pastabos:
    Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnius mokesčio tarifus siūloma nustatyti ne viršutinei, ribą viršijančiai pelno daliai, o visam pelnui. Pvz, jei asmeniui, kurio veiklos pelnas siektų 29,9 tūkst. eurų, neapsimokėtų uždirbti papildomo 100 eurų pelno, nes jo pajamos „į rankas“ net sumažėtų – peržengus 30 tūkst. eurų ribą, visas uždirbtas pelnas būtų apmokestinamas 15 % tarifu. Uždirbus papildomą 100 eurų tokio asmens pajamos „į rankas“ sumažėtų 64 eurais. Taip būtų sukuriamas akstinas mažinti uždirbtą pelną legaliais būdais, ar perkeliant jo dalį į šešėlį, asmenims, kurių veiklos pelnas priartėja prie aukštesnės mokesčių pakopos. Didesnis mokesčių tarifas turėtų būti taikomas, tik pelno daliai, viršijančiai nustatytą ribą, o ne visam pelnui.
    Įvedus siūlomus pakeitimus, asmenims, kurių pajamoms iki šiol buvo taikomas 5 % GPM tarifas ir kurių pajamos per metus viršija 10 000 eurų, mokestinė našta padidės. Šie pakeitimai turės įtakos 4000 asmenų. Dėl mokestinės naštos padidėjimo tikėtinas dalies jų pasitraukimas į šešėlį.

2. Siūloma peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšių sąrašą (statybos darbų, automobilių remonto ir kt.) šešėlio rizikos kontekste ir naikinti įsigyjant verslo liudijimą sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio „grindis” (684 eurai per metus, vykdant veiklą visos Lietuvos teritorijoje), paliekant visas fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teises savivaldybėms, taip didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą;

LLRI pastabos:
Sveikintinas pasiūlymas, leisiantis sumažinti verslo liudijimų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad verslo liudijimų kaina Lietuvoje kasmet didėjo dėl MMA didinimo. Vien 2017 m. verslo liudijimas neribojant veiklos teritorijos pabrango beveik 100 eurų.
Remiantis 2017 m. duomenimis, Lietuvoje apie 14 tūkst. asmenų verčiasi statybos paslaugomis, o dar apie 4 tūkst. asmenų – autoremonto paslaugomis. Tad apie 18 tūkst. (beveik ketvirtadaliui visų verslo liudijimų turėtojų padidėtų mokestinė našta). Verslo liudijimai šių profesijų atstovams yra ypač patraukli veiklos forma dėl veiklos sezoniškumo ir mažos administracinės naštos.
Verslo liudijimai leidžia legalizuoti fizinių asmenų vykdomą ekonominę veiklą. Būtent tai ir lemia mažesnę šešėlinę ekonomiką. Tai, kad savo veikloje fiziniai ar juridiniai asmenys renkasi palankiausią mokestinį režimą nereiškia mokesčių vengimo ar „šešėlio“, atvirkščiai – naikinant patrauklias veiklos formas dalis dabar skaidriai mokančių mokesčius būtų pastūmėti link „šešėlio“ arba emigracijos.
Galima sutikti, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys neapskaito pajamų ir išlaidų ir tokiu būdu, tačiau tai nėra pakankama priežastis verslo liudijimų panaikinimui pagrįsti. Palyginimui, rimta problema yra taip vadinami „feniksai“, tačiau dėl to nėra siūloma naikinti uždarųjų akcinių bendrovių, kaip teisinės formos. Atvirkščiai, būtina ieškoti mokestinių paskatų, kad smulkus ir pradedantis verslas mokėtų mokesčius.

3. Siūloma suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, nustatant, kad šie asmenys moka socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų lubas – 28 VDU per metus. Suvienodinus socialinio draudimo įmokų mokėjimo sąlygas:
– vykdantiems individualią veiklą asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus, šeimynų dalyviams įmokų bazė nesikeis;
individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariams, ūkininkams, asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos mažės socialinio draudimo įmokų našta;
ūkininkams bus pakeltos įmokų „lubos“ nuo 7 iki 28 VDU per metus, taip suvienodinant su kitomis asmenų grupėmis;
nebeliks lengvatų (išskyrus pensininkus, besiverčiančius su verslo liudijimu – jiems įmokų mokėti nereikės).

LLRI pastabos:
Ir šiuo metu Įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų ir taikomos tokio paties dydžio lubos. Tačiau apskaičiuojant pajamas galima leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, taip sumažinant apmokestinamąsias pajamas. Jei šios nuostatos neliks, mokestinė našta dirbantiesiems pagal individualią veiklą tik padidės.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Sutinkame, kad būtina siekti mokesčių sistemą padaryti kaip įmanoma paprastesne, teisingesne ir skatinančia gyventojų verslumą, tačiau daliai mokesčių mokėtojų po siūlomų pakeitimų didėsianti mokestinė našta juos gali atbaidyti nuo noro verstis savarankiška veikla, padidins šešėlinę veiklą. Didesniu progresiniu tarifu apmokestinant ne pelno padidėjimą, o visą uždirbtą pelną, būtų sukuriamas akstinas neviršyti pelno ribos, nuo kurios visas uždirbtas pelnas būtų apmokestinamas didesniu tarifu arba mažinant pelną legaliais būdais arba perkeliant dalį veiklos į šešėlį.

Siekiant mokesčių sistemos paprastumo, teisingumo ir verslumo, siūlome įgyvendinti šiuos pokyčius:

  • Išbraukti nuostatą, leidžiančią naujiems mokesčių tarifams įsigalioti su valstybės biudžeto įstatymu. Pagal šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą LR Seimas yra įpareigotas užtikrinti, kad įstatymai, numatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Ši nuostata yra labai svarbi mokesčių mokėtojams, kadangi turėtų suteikti jiems laiko pasiruošti naujiems tarifams ir taisyklėms. Tačiau ši nuostata nėra taikoma keičiant mokesčius kartu su biudžetu, nors žvelgiant iš mokesčių mokėtojo požiūrio, jam nėra skirtumo, ar konkretus tarifas didinamas su biudžetu, ar ne. Šia nuostata yra nuolat piktnaudžiaujama – vien per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimti apie 38 įstatymų pakeitimai, kuriais mokesčiai buvo padidinti. Mokesčius mažinančių pakeitimų buvo beveik 3 kartus mažiau (apie 14). Tai rodo, kad su biudžetu priimami įstatymų pakeitimai yra nukreipti į mokesčių didinimą. Siekiant išvengti tokių piktnaudžiavimų ateityje ir padaryti Lietuvos mokesčių sistemą labiau prognozuojama ir patrauklia investuotojams, siūlome atsisakyti minėtos nuostatos.
  • Išlaikyti veiklos formų įvairovę ir plėsti galimybes vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus. Verslo liudijimai yra pati paprasčiausia veiklos vykdymo ir mokesčių mokėjimo forma, todėl ji yra itin patraukli sau patiems darbo vietą susikurti norintiems ir verslą pradedantiems gyventojams, o taip pat – tiems asmenims, kurie nori legalizuoti savo vykdomą veiklą. Siūlome išlaikyti verslo liudijimus, taip suteikiant i teisę verstis bet kuria Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiama veikla, o vieną verslo liudijimą suteikti vienam žmogui, nereikalaujant įsigyti kelių rūšių verslo liudijimus, jei žmogus užsiima skirtingomis veiklomis.
  • Plėsti galimybes smulkiajam verslui naudotis specialia PVM apmokestinamojo momento nustatymo tvarka. Įmonėms, kurios taikytų specialiąją PVM apmokestinimo tvarką nebereiktų skolintis lėšų, tam kad sumokėtų mokesčius, nes prievolė juos mokėti atsirastų tik gavus apmokėjimą iš kliento. Tai itin aktualu, nes dažnai klientai taiko iki 90 dienų atidėto mokėjimo terminus, tad įmonei, kuriai prievolė mokėti PVM atsiranda pirmą mėnesį po prekių pardavimo, įplaukų už parduotas prekes ar paslaugas reikia laukti tris mėnesius. Jei įmonė neturi lėšų atsiskaityti su VMI ar ,,Sodra”, jos sąskaitos gali būti užblokuotos. Taip praktiškai būtų paralyžuojama įmonės veikla. Siekdamos išvengti tokių pasekmių, įmonės priverstos skolintis iš kredito institucijų, kad sumokėtų mokesčius nuo negautų pajamų, todėl joms tenka patirti nepelnytas palūkanų sąnaudas.
    Ypač aktuali ši problema tampa ekonominio nuosmukio metu, kai mokėjimai už suteiktas prekes ar paslaugas vėluoja, ar pajamos kai kuriais atvejais išvis negaunamos, o prievolė mokėti PVM atsiranda vos išrašius PVM sąskaitą faktūrą. Skolų pripažinimas beviltiškomis, taip sumažinant mokestines prievoles, yra ilgas procesas (trunkantis mažiausiai metus) ir sukelia didelę administracinę naštą. Pavyzdžiui, mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Ekonominio nuosmukio metu dėl šių priežasčių mokesčių mokėjimai vėluoja, padaugėja bankrotų skaičius, o kartais ir pati mokestinė prievolė gali įmonę įstumti į nemokumo padėtį.
    Biudžetas dėl šių siūlomų pakeitimų pajamų neprarastų, kadangi pati prievolė mokėti PVM mokestį nesikeistų.

2. Suvienodinti apmokestinimo sąlygas tarp atskirų ekonominių sektorių ir atsisakyti tikslų nepasiekiančių mokestinių lengvatų, mažinti taršą

SIŪLOMA :
1. žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio: 5 proc. būtų toliau taikomi smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 000 eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10), kitos įmonės, išskyrus kooperatyvus, kuriems taip pat siūloma palikti lengvatinį 5 proc. tarifą, būtų taikomas bendras 15 proc. pelno mokesčio tarifas;
2. visas žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naujai siūlomą individualios veiklos apmokestinimo sistemą;
3. siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, akcizų tarifą tokiems degalams padidinant nuo 21 iki 56 eurų/1000 litrų (Latvijoje taikomas 50, Estijoje – 133 eurų/1000 l tarifas). Susiaurinus akcizų lengvatą, 1 litro žymėto dyzelinio kuro kaina pakiltų apie 4 centus.

AKCIZAI

SIŪLOMA :

  1. naikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui, kartu siekiant tinkamai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus skatinti aplinkai švaresnio kuro naudojimą. Akmens anglies vienos tonos kaina gyventojams padidėtų apie 9,11 euro, o verslui apie 4,55 euro.
  2. didinti galiojantį 330,17 eur/1000l akcizų tarifą dyzeliniam kurui iki 347 eur/1000l, atsižvelgiant į palankią padėtį degalų rinkoje ir į mokesčių bei kainų skirtumus kaimynėse šalyse. Kaina padidėtų apie 0,02 eurų/litrą. Tarifas pasiektų Lenkijos tarifą ir būtų mažesnis nei 2018 m. bus taikomas Latvijoje ir Estijoje.

LLRI pastabos:
Akcizu apmokestinto dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje ir taip yra vienas mažiausių ES. Jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su vidutinėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Kadangi degalai yra labai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akcizo didinimas ir su juo susijęs kainų kilimas mažins gyventojų perkamąją galią.

PVM

SIŪLOMA :
Atsisakyti lengvatinio PVM tarifo taikymo viešbučių ir kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir apmokestinti jas PVM bendra tvarka.

LLRI pastabos:
Viešbučių paslaugos, kurios suteikiamos užsieniečiams, gali būti traktuojamos kaip eksportas, kuris Lietuvoje neapmokestinamas PVM. Pagal klientų struktūrą, 2016 m. duomenimis pusė (50,1 %) viešbučių klientų buvo užsieniečiai. Eksportui taikomas 0 % dydžio PVM tarifas, o pardavimams šalies viduje – standartinis – 21 proc. Norint pasiekti nuoseklų eksporto traktavimo rezultatą, teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir turėtų būti taikomas perpus mažesnis nei standartinis PVM tarifas. Tai daugmaž ir atitiktų dabartinę tvarką, kai apgyvendinimo paslaugoms taikomas 9 % PVM tarifas.
Šiuo metu iš 28 ES šalių narių 25 taiko lengvatinį PVM tarifą viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugoms. 7 ES valstybėse šis tarifas yra mažesnis nei Lietuvoje. Lengvatą taiko ir kaimyninės šalys Latvija ir Estija, su kuriomis Lietuva konkuruoja turizmo sektoriuje.

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS

SIŪLOMA:
Panaikinti lengvatą ir tokį nekilnojamąjį turtą (naudojamą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, taip pat laidojimo paslaugoms bei kulto reikmenų gamybai) apmokestinti bendra tvarka, įvertinus tai, kad savivaldybių tarybos turi plačius įgaliojimus nustatyti šio mokesčio tarifus ir taikyti mokesčio lengvatas.

LLRI pastabos:
Galima sutikti, kad laidojimo paslaugos, kulto reikmenų gamyba ir sveikatos priežiūros paslaugos yra ekonominė veikla, tokia pati kaip ir visos kitos ir jai neturėtų būti taikomos išskirtinės nekilnojamojo turto apmokestinimo sąlygos. Vis dėlto, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atveju reiktų atkreipti dėmesį, jog privatūs paslaugų teikėjai rinkoje konkuruoja su valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kurios nekilnojamojo turto mokesčio nemoka. Valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos veikia žymiai palankesnėse mokestinėse sąlygose, konkurencija sveikatos sektoriuje yra tik siekiamybė, o ne esamybė. Nekilnojamojo turto mokesčio netaikymas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms mažina diskriminacinį reguliavimą privačių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Veiklos sąlygų suvienodinimas iš esmės bus vykdomas labiau apmokestinant sektorius, kurie šiuo metu moka mažesnius mokesčius. Nors įgyvendinus mokestinius pakeitimus šios sąlygos ir gali supanašėti, jų įgyvendinimas esmingai kirstųsi su kitais mokesčių pertvarkos tikslais – teisingumu, verslumu, investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų didinimu.

Siekiant mokesčių sistemos teisingumo, paprastumo ir verslumo, siūlome:

  • Palikti šiuo metu galiojantį 9 % PVM tarifą viešbučių ir kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
  • Palikti šiuo metu galiojantį akcizą dyzeliniam kurui.
  • Sumažinti akcizą benzinui ir dujoms. Šiuo metu akcizas benzinui yra 158 eurais didesnis už ES nustatytą minimalų tarifą. Akcizas dujoms – beveik 2,5 karto didesnis, nei numato ES. Automobilines dujas dažniausiai naudoja mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, todėl toks pakeitimas leistų jiems daugiau sutaupyti. Aukšti akcizai sudaro prielaidas didelei šešėlinei ekonomikai, neskatina ekonomikos ir sunkiai užgula ir gyventojų, ir verslo pečius. Akcizo benzinui ir dujoms sumažinimas ir to pasekoje mažėsiančios kainos papildytų gyventojų ir verslo kišenes, tokiu būdu skatindamas ekonomiką. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad automobilinės dujos (LPG) gali išskirti mažiau anglies dvideginio, azoto oksidų ir kitų junginių, kurie traktuojami kaip aplinkos teršalai.
  • Įvertinti, kaip nekilnojamojo turto lengvatos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims panaikinimas atsilieps jų veiklai, atsižvelgiant į nelygias konkurencines sąlygas (tai, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos minėto mokesčio nemoka).

3. Plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę

BRANGAUS NEKILNOJAMOJO TURTO APMOKESTINIMAS

SIŪLOMA :
Įvertinus tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kuriose nuosekliai pabrėžiamas poreikis perkelti naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, siūloma numatyti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą:
turto vertės iki 220 tūkstančių eurų ir toliau neapmokestinti,
galiojantį 0,5 procento tarifą taikyti turto vertei, viršijančiai 220 tūkst., bet neviršijančiai 300 tūkst. eurų,
1 proc. – vertei viršijančiai 300 tūkst., bet neviršijančiai 500 tūkst. eurų, o
2 proc. – vertei, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

LLRI pastabos:
Priėmus šį siūlymą mokestinė našta padidėtų ~1800 šalies mokesčių mokėtojų. Mokesčių našta kai kuriems jų išaugtų beveik 4500 eurų per metus. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifo viršutinė riba būtų padidinta iki 2 %. Tai reiškia, kad didelės vertės nekilnojamąjį turtą turintys asmenys per 50 metų praktiškai „padovanos“ antrą tokį pat NT objektą valstybei.
Nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamos iš nuomos), todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Šis mokestis nepagrįstai baudžia tuos gyventojus, kurie ne išlaidavo, o savo uždirbtas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą. Turint omenyje, kad NT vertinimas yra ne tik brangus ir sudėtingas, bet ir dažnai neatitinka tikrosios rinkos vertės, realiai sumokamas mokesčio tarifas bus fragmentiškas – kažkas mokės mažiau negu 1 ar 2 proc., kažkas – daugiau.

Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja žemės mokesčio našta. Šiemet bus atliekamas naujas masinis vertinimas ir 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas (tikėtina – didesnes) žemės mokestines vertes. Taip pat 2017 m. yra paskutinieji metai, kai taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos, pagal kurias mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) suma visais atvejais neturi viršyti 0,29 Eur už vieną arą.
Apskaičiuojant 2017 m. mokestinio laikotarpio žemės mokestį, vertės mažinimo koeficientai nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės. 2016 m. buvo paskutinieji metai, kai dar buvo taikomas vertės padidėjimo (lyginant 2016 metus su 2012 metais) mažinimas 20%. Prieš didinant mokesčių tarifus nekilnojamajam turtui, kurio vertė viršija 300 tūkst, eurų, būtina įvertinti, kaip pasikeis turto mokesčių našta dėl šių turinčių įsigalioti pakeitimų.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. į biudžetą buvo surinkta tik 45,4 % planuotų nekilnojamojo turto mokesčio pajamų. Tai rodo, kad jau dabar susiduriama su sunkumais įgyvendinant šio mokesčio pajamų surinkimo planus. Prieš didinant mokesčius šiai turto grupei būtina įvertinti, kiek kainuoja šio mokesčio administravimas.

Siekiant mokesčių sistemos teisingumo ir paprastumo siūlome:

  • Palikti šiuo metu galiojančią nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką.
  • Sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą nuo 4 iki anksčiau galiojusio 1,5 proc. Nuo 2013 m. įsigaliojus naujai žemės mokesčio įstatymo redakcijai, pagal kurią savivaldos lygmeniu nustatomas maksimalus žemės mokesčio tarifas išaugo nuo 1,5 iki 4 proc. Be to, prisidėjo ir mokesčių bazės plėtra – nuo 2016 m. žemės mokestinė vertė buvo mažinama 20 proc., o nuo 2017 metais žemės mokestį reikia mokėti jau nuo visos sklypo vidutinės rinkos vertės. Žemės mokesčio pajamos 2012-2016 m. laikotarpiu padidėjo beveik 1,7 karto. Dėl to siūlome sumažinti maksimalų tarifą iki anksčiau galiojusio 1,5 proc.

4. Skatinti verslumą

SIŪLOMA :
1. nustatyti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ verslą pradedančioms smulkioms įmonėms (kai metinė apyvarta neviršija 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – 10 darbuotojų), tokiu būdu sumažinant riziką dėl apyvartinių lėšų trūkumo;

2. nustatyti 1 metų socialinio draudimo įmokų „atostogas“ savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims (sumokant įmokas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų). Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.

LLRI pastabos:
Numatoma, kad valstybė iš biudžeto kompensuos savarankiškai dirbantiesiems jų įmokas. Kadangi kompensuojama tik maža dalis „Sodros” įmokų (o kitas reikės susimokėti patiems), tokiu atveju ir teigiamas poveikis verslui bus dalinis – negalima to vadinti mokesčių atostogomis, nes mokesčių našta sumažės tik 152 EUR/mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad ši subsidija bus teikiama iš kitų mokesčių mokėtojų sumokėtų įmokų, todėl svarbu užtikrinti, kad mokestinė našta gyventojams nepadidėtų – numačius socialinio draudimo įmokų atostogas, atsisakyti ir galimų išmokų mokėjimo.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Didžioji dalis verslų pirmaisiais metais pelno neuždirba, todėl tokia lengvata yra mažai prasminga. Atlikta LEZ statusą turinčių įmonių analizė rodo, kad šios teigiamą pelną prieš apmokestinimą vidutiniškai pasiekdavo 4-ais finansiniais metais nuo įmonės įregistravimo. Įmonėms, kurios veikia ne LEZ teritorijose pelną uždirbti dar sudėtingiau, nes jos negali pasinaudoti įvairiomis lengvatomis (tokiomis, kaip NT mokesčio lengvata ir pan.).
Lietuvoje verslui, tiek pradedančiajam, tiek ir seniau veikiančiam, labiausiai kenkia didelis darbo jėgos apmokestinimas, dažna mokesčius reglamentuojančių įstatymų kaita.

3 tikslas.

DAUGIAU INVESTICIJŲ IR DARBO VIETŲ

SIŪLOMOS kompleksinės sprendimo priemonės, įsigaliosiančios nuo 2018 m.:

PRODUKTYVUMUI skatinti:
1. plėsti “investicinio projekto” lengvatos taikymą, leidžiant sumažinti apmokestinamąjį pelną investicijomis į technologinį atsinaujinimą 100 proc. (šiuo metu apmokestinamąjį pelną sumažinti galima iki 50 proc.);
2. nustatyti papildomą lengvatą MTEP pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui: taikyti lengvatinį 5 proc. tarifą įmonių, kurios pačios vykdo ar plėtoja Lietuvoje bet kurios srities MTEP, pelnui iš tretiesiems asmenims suteiktų teisių naudotis šių MTEP pagrindu sukurtais patentuotais išradimais ar naudojant juos tos įmonės vykdomoje kitoje, pavyzdžiui, gamybinėje veikloje;

LLRI pastabos:
Išplėsta galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, nors ir būtų teigiamas žingsnis, nespręstų problemos, kad investicijų lengvata gali pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių. Taip yra todėl, kad egzistuoja labai griežti turto, naudojamo vykdyti investiciniam projektui, kriterijai. Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas tam tikroms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Taip pat taikomas apribojimas, kad vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).
Dėl tokių reikalavimų, galimybe mažinti apmokestinamąjį pelną geriau gali pasinaudoti įmonės, kurios savo veikloje imliau naudoja ilgalaikį turtą, lyginant su tomis, kurių pagrindinis išteklius, pavyzdžiui, yra aukštos kokybės darbo jėga. Tad galimybe mažinti apmokestinamąjį pelną daugiau naudotųsi įmonės, veikiančios gamybos sektoriuje.
Reikalavimas, kad turtas būtų nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus nuo naudojimo pradžios, neleidžia pasinaudoti galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, kurios savo veikloje naudoja seniau pagamintą arba dėvėtą ilgalaikį turtą. Tačiau toks turtas neretai gali būti itin aukštos kokybės ir savo sukuriama pridėtine verte, technologiniais sprendimais ir t.t. būti net pranašesnis už kito gamintojo naujos gamybos analogą.
Laikantis draudimo ilgalaikį turtą pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu taip pat stabdoma technologinė įmonių, norinčių pasinaudoti galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną, pažanga. Net ir keičiant ilgalaikį turtą kitu, analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, yra siekiama padidinti įmonės kuriamą pridėtinę vertę (pvz., naujas tos pačios rūšies įrenginys gali būti pranašesnis už seną, turėti tam tikrų specifinių, įmonės veikloje pritaikomų privalumų ir t.t.).

Siūloma įvesti socialinio draudimo įmokų „lubas“ dirbantiems pagal darbo sutartis (120 VDU/m). Tokia priemone siekiama paskatinti naujų kvalifikuotų darbo vietų kūrimą bei pritraukti investicijas iš užsienio.

LLRI pastabos:
Socialinio draudimo įmokų lubomis pasinaudoti galės tik uždirbantieji daugiau kaip 6000 eurų „į rankas“, todėl neverta tikėtis didelio poveikio investiciniam šalies patrauklumui. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1300 dirbančiųjų, kuriems galėtų būti taikomos šios „Sodros” lubos.

Ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas?: Dėl investiciniam projektui ir MTEP naudojamo turto reglamentavimo, išplėsta lengvata galėtų pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių. Siūlomo dydžio „Sodros“ įmokų lubos taip pat būtų aktualios tik labai nedidelei daliai šalies dirbančiųjų.

Siekiant skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti daugiau naujų darbo vietų siūlome:

  • Įvesti žemesnes socialinio draudimo įmokų lubas. Tai skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą Lietuvoje. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo. „Sodros“ lubų įvedimas padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančius naujus investuotojus, kadangi kurti brangiai apmokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Kartu, „Sodros“ lubų įvedimas mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje). Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį. Vietoje „lenktynių žemyn“ (t.y. kuomet stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis), turėtume „lenktynes aukštyn“ (t.y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis). Dėl nNaujų darbo vietų ir augančio vartojimo dėka, praradimai viešiesiems finansams gali būti minimalūs, o įvertinus naujų investuotojų mokamus pelno, nekilnojamojo turto ir kitus mokesčius, bendras efektas viešiesiems finansams gali būti teigiamas.
  • Neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Užuot taikius selektyvias ir riboto poveikio lengvatas investicijoms į mokslo ir techninę pažangą, siūlome neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Ši tvarka galioja Estijoje, o jos įvedimas svarstomas Latvijoje. Apmokestinant reinvestuojamo pelną kuriamos paskatos šį apmokestinamąjį pelną minimizuoti. Jo neapmokestinant bendrovėms nelieka paskatų taip elgtis. Kartu, verslui tampa lengviau valdyti pinigų srautus, kai pelningą veiklos laikotarpį seka nuostolingi metai. Estijos patirtis rodo, kad tokia pelno apmokestinimo tvarka verslui yra patraukli – net ir pelno mokesčiu apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, pajamos iš šio mokesčio skaičiuojant vienam yra 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje.