Ekspertizė. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos priemonių planas – į esminius Lietuvos ir pasaulio ekonomikos pasikeitimus neatsižvelgta

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo (toliau – Projektas) ir teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas.

Bendros pastabos

Priemonių planas parengtas neatsižvelgiant į esminius Lietuvos ir pasaulio ekonomikos pasikeitimus:

– Dėl ekonominės situacijos europiečių (ir lietuvių) pragyvenimo lygis, pajamos yra sumažėjusios, tad dirbtinis energijos kainų didinimas yra nepateisinamas esant dabartinei ekonomikos situacijai;

– Visos pasaulio šalys kol kas nesusitarė dėl įpareigojančio susitarimo dėl CO2 emisijų mažinimo (pvz., Doha susirinkimas 2012);

– ES pergalvoja paramos schemas atsinaujinančiai energijai ir planuoja mažinti (individualios šalys jau mažina) atsinaujinančios energijos subsidijavimą apskritai.

Todėl tikslinga būtų paruošti tokią strategiją, kuri koncentruotųsi į dabar gyvenančių žmonių gerovę, o prioritetą teiktų tokioms priemonėms, kurios yra ekonomiškai pasiteisinančios arba bent jau mažiausiai nuostolingos.

Detalios pastabos

Projekto punktas	LLRI siūlymas ir pagrindimas
I dalis
1.3.1. Išanalizuoti technines ir ekonomines galimybes ir pateikti pasiūlymus dėl skatinimo padidinti įrengtąją vėjo elektrinių galią daugiau nei 500 MW, saulės elektrinių – daugiau nei 10 MW, hidroelektrinių – daugiau nei 141 MW, biokuro elektrinių – daugiau kaip 355 MW	Siūlome atsisakyti punkto 1.3.1. 1.3.1. Punkte numatytos priemonės remiasi nuostata, kad Lietuvai reikia siekti pasigaminti 21 proc. elektros energijos iš AEI. Tačiau Lietuva neturi tokio įsipareigojimo. Pagal direktyvą 2009/28/EB Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti 23 proc. galutinio suvartojimo bendrame energijos suvartojime. Centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) sektoriuje biokuras ekonomiškai atsiperka, o tai reiškia, kad AEI diegimas CŠT gali mažinti šilumos kainas vartotojams. Ir atvirkščiai: elektros energijos sektoriuje kai kurių AEI proporcijos didinimas galutiniame suvartojime didina elektros energijos kainą. Siūlome papildyti Projektą šiuo punktu: „Išanalizuoti technines ir ekonomines galimybes ir pateikti pasiūlymus dėl priemonių plano, kuris Lietuvos įsipareigojimus pasiekti 23 proc. AEI galutiniame energijos balanse įvykdytų mažiausia kaina vartotojams.“
2.4.1. Atlikti studiją dėl biodegalų dalies iškastinio ir atsinaujinančio kuro mišinyje didinimo iki 20 proc.	Siūlome atsisakyti punkto 2.4.1. Pagal direktyvą 2009/28/EB kyla įsipareigojimas padidinti AEI kiekį transporto sektoriuje iki 10 proc. bendro suvartojimo. Turint galvoje biodegalų kainą, neigiamą įtaką aplinkai, įtaką maisto kainų augimui, neigiamą ir pačios ES nuomonę biodegalų klausimu yra visiškai nesuprantama, kodėl reikia tyrinėti biodegalų kiekio kuro mišinyje padidinimą iki 20 proc. Taip pat Direktyva 2009/28/EB: 1) nesako, kad reikia didinti būtent biodegalų kiekį transporte. Tai reiškia, kad galimi ir kiti būdai padidint AEI dalį, pvz., elektra iš atsinaujinančių šaltinių; 2), neįpareigoja privalomai maišyti biodegalų su iškastiniu kuru. Kitaip tariant, 10 proc. siekis nereiškia, kad kiekviename litre degalų privalo būti 10 proc. biodegalų. 10 procentų rodiklį galima pasiekti ir kitaip, pavyzdžiui, naudojant E-85 kurą (85 proc. biodegalų maišyto su 15 proc. benzino). Tokiu būdu užtektų, kad kas aštuntas automobilis naudotų tokį kurą ir 10 proc. rodiklis jau bus pasiektas (net jei likę septyni automobiliai naudotų kurą be jokių biodegalų priedų). Tinkamas palyginimas – Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad 23 proc. galutinės energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau nėra reikalaujama, kad kiekvieno elektros energijos vartotojo kas ketvirta kilovatvalandė būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat vertėtų prisiminti Direktyvos, kurios reglamentuoja biodegalų kiekį, nustato ne minimalų, o maksimalų biodegalų kiekį kure. Kitaip tariant, privalomai biodegalų kiekis yra ne skatinamas, o ribojamas. Todėl reikia išnagrinėti ir aptarti kitus būdus, pasiekti įsipareigojimų dėl AEI transporto srityje ir tuo pačiu nedidinti kuro kainų. Siūlome papildyti projektą punktu: „Išanalizuoti mažiausiai galutiniams vartotojams kainuojančias galimybes pasiekti 10 proc. AEI transporto sektoriuje “
2.4.5. Atsižvelgiant į ES transporto sektoriaus Baltosios knygos tikslus, parengti studiją, įvertinančią galimybes apmokestinti variklių degalus pagal energijos ir CO₂ dedamąsias dalis	Siūlome atsisakyti 2.4.5 punkto. Jei šis tikslas kyla iš (ar yra panašus į) Energijos apmokestinimo direktyvoje siūlomus sprendimus, Lietuvos rinkai tai reikštų visų rūšių transporto degalų apmokestinimo padidinimą iki benzino lygio. Tai reiškia, kad toliau brangtų dyzelinas, automobilių dujos ir pan. Turint galvoje neigiamą poveikį vartotojams, šešėlinės rinkos augimui ir Vyriausybės deklaruojamus tikslus mažinti degalų mokesčių naštą vartotojams, toks mokesčių didinimas yra nepriimtinas, neatitinka Lietuvos interesų.
II dalis
6.5.4. Stiprinti teisinę bazę saugant biologinę įvairovę ir ekosistemas nuo GMO išplitimo	Siūlome atsisakyti punkto 6.5.4. Tikslai, susiję su GMO ribojimu, taip kaip apibrėžta 6.5.4 punkte nėra klimato kaitos prevencijos ar prisitaikymo dalis. GMO ribojimas, kiek tai susiję su klimato kaita yra pakankamai nustatomas punktuose 6.5.1-6.5.3. Būtų netikslinga ir nesuderinama su geros teisėkūros principais GMO ribojimą įteisinti iš esmės ne šiam tikslui skirtame teisės akte.

Projekto punktas	LLRI siūlymas ir pagrindimas
III dalis
2.2.1. Valstybės biudžeto lėšas naudoti taikant paskolų teikimo, aplinkosauginio inžinerinio projektų finansavimo būdus, užtikrinant pramonės sektoriui nustatytų griežtesnių reikalavimų klimato kaitos srityje įgyvendinimą	Siūlome tobulinti 2.2.1 punkto formuluotę. Punktas nėra aiškus. Jei juo siekiama, kad pramonei būtų taikomi griežtesni nei būtini aplinkosauginiai reikalavimai, tuomet toks tikslas prieštarauja ekonomikos augimo ir žmonių gerovės tikslams, ir jo turi būti atsisakyta. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu valstybės biudžetas teiks paskolas įmonėms, kaip tai bus suderinta su valstybės pagalbos draudimu.
6.1.1. Parengti programą aplinkosauginiam, aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo (aplinkai palankių (žaliųjų) pirkimų ir ekologiškų produktų vartojimo) skatinimui remti. Rengiant programą numatyti mokslinių tyrimų, atliekamų klimato kaitos srityje, komunikavimo plačiajai visuomenei rėmimą	Siūlome atsisakyti 6.1.1 punkto „Ekologines“ ir kitas į pasiturintį gyventojų sluoksnį taikoma prekes, paslaugas jau reklamuoja privačios įmonės užsiimančios tokių prekių gamyba ir pardavimu. Visiškai neefektyvu būtų tam naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
6.2.1. Rengiant Valstybinę švietimo strategiją 2013–2023 metams, įtraukti švietimą klimato kaitos klausimais tarp prioritetinių švietimo turinio krypčių 6.2.2. Kelti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją klimato kaitos klausimais 6.2.3. Įtraukti klimato kaitos tematiką į esamus ikimokyklinio, priešmokyklinio bendrojo, profesinio ir specialiojo ugdymo programų įvairius dalykus.	Siūlome keisti punktus 6.2.1, 6.2.2, 6.2.3, kiek tai susiję su informacijos apie klimato kaitą sklaidą vaikams iki 16 m. valstybės finansuojamose švietimo įstaigose Klimato kaitos klausimas yra labai sudėtingas, jame susipina įvairūs politiniai ir ideologiniai aspektai, kurie yra nepakankamai ištyrinėti, kad juos būtų galima pateikinėti kaip programinį dalyką, ypač priešmokykliniame ugdyme. Taip pat, kaip rodo kiti punktai, klimato kaitos tema mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų, o pedagoginis išsilavinimas nesuteikia pakankamai kompetencijų mokyti vaikus apie klimato kaitą. Dar daugiau, medžiaga apie klimato kaitą dažnai turi ženklių netikslumų, politinių įtakų, hiperbolizavimo ir kitų elementų, kurių pateikimas nepilnamečiams, gali suteikti jiems neobjektyvų, tendencingą vaizdą apie juos supantį pasaulį. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pvz., Didžioji Britanijoje klimato kaitos temos propagavimas valstybinėse mokyklose sukelia daug problemų Po bylos „Dimmock prieš Valstybės sekretorių Švietimui ir Įgūdžiams“ teismo sprendimu Al Gore filmo „Nepatogi tiesa“ rodymas valstybinėse mokyklose buvo leistas tik su sąlygą, kad bus išaiškintas politinis kontekstas, pateikiama oponuojantys požiūriai ir atskleidžiami neatitikimai su moksliniu konsensusu dėl klimato kaitos. Natūralu, kad toks reikalavimas peržengia daugumos mokytojų ar net dėstytojų profesinės kompetencijos ribas.
6.2.4. Organizuoti neformalų švietimą (paskaitos, seminarai, konkursai) visuose švietimo lygiuose ir tikslinėse grupėse	Siūlome atsisakyti punkto 6.2.4. Netikslinga tokiai veiklai leisti mokesčių mokėtojų lėšas.
7.2.1. Parengti rekomendacijas dėl individualių aplinkosaugos instrukcijų (pvz., plakatas ar ženklas darbo vietoje, kišeninė kortelė atmintinė, sąrašas pasitikrinimui, ekologiško vairavimo rekomendacijos ir kt.) klimato kaitos srityje rengimo	Siūlome atsisakyti punkto 7.2,1 kaip neefektyviai naudojančio mokesčių mokėtojų lėšas.