Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įstatymo projekto „Alkoholio kontrolės įstatymo nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymas“ (Nr. 14-6319)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įstatymo projektą „Alkoholio kontrolės įstatymo nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymas“ projektą (toliau – projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projekte siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą (nepilnamečiams), piktnaudžiavimą akoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, tikėtina, nepasieks norimų rezultatų, tačiau sumažins vartotojams prieinamą informaciją. Įstatymo projektu būtų uždrausta rodyti silpnuosius alkoholinius gėrimus gaminančių kompanijų logotipus lauko reklamoje, dėl to didelė dalis kavinių, restoranų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų turėtų keisti savo lauko inventorių ir taip šioms įmonėms būtų padaromi dideli nuostoliai.
Dėl išorinės alkoholio reklamos draudimo
Įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalimi uždraudžiama bet kokia išorinė alkoholinių gėrimų reklama. Iki šiol toks apribojimas nebuvo taikomas alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos vynui ir sidrui. Šiuo pakeitimu siekiama, kad sumažėtų tiek bendras alkoholinių gėrimų suvartojimas, tiek jų vartojimas tarp nepilnamečių ir paauglių.
Mokslininkai nesutaria, kokią įtaką alkoholio suvartojimui daro alkoholio reklama. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro 2004 metais vykdyta studijų apžvalga rodo, kad didžioji dalis studijų negali pagrįstai, laikantis griežtų mokslo reikalavimų įrodyti, kad alkoholinių gėrimų reklama didina jų suvartojimą[1]. Tyrimų, kuriais remtasi formuojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Britanijos medicinos asociacijos (BMA) pozicijas dėl alkoholinių gėrimų reklamos įtakos alkoholinių gėrimų suvartojimui, moksliškumu abejoja ir tyrimų centras „Demokratijos institutas“ (JAV) 2009 metais išleistoje studijų apžvalgoje[2].
Daug skirtingų mokslinių tyrimų, atliktų geriausiuose JAV universitetuose ir mokslinėse institucijose, rodo, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, jog alkoholinių gėrimų reklama skatina vartojimą[3]. Pavyzdžiui 1980 metais „British journal of addiction“ Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad uždraudus silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą, alkoholinių gėrimų vartojimas Manitobos provincijoje didėjo tokiais pat tempais kaip ir kitose Kanados provincijose, kur tokia reklama nebuvo uždrausta[4]. Nors nesaikingas alkoholio vartojimas daro didelę žalą tiek individams, tiek visuomenei, tačiau mokslininkai nesutaria, ar reklamos ribojimas būtų efektyvi priemonė kovojant su šia problema.
Alkoholio kontrolės įstatyme draudžiama reklamoje alkoholio vartojimą sieti su pagerėjusia savijauta, problemų sprendimu, su raminančiomis ar gydančiomis savybėmis ir palankiai rodyti nesaikingą alkoholio vartojimą ar rodyti didesnę etilo alkoholio koncentraciją kaip pageidaujamą gėrimo savybę. Dėl to alkoholinių gėrimų reklama siekiama ne skatinti bendrą alkoholinių gėrimų suvartojimą (tai tiesiog būtų nelegalu), bet skatinama pasirinkti konkretų gėrimą. Užsakydami alkoholinių gėrimų reklamą pardavėjai siekia klientus informuoti apie jų kainą, skonį, kokybę ar kitas savybes. Šia reklama siekiama išsiskirti iš konkurentų ir paskatinti vartojus, kurie ketina įsigyti alkoholinių gėrimų, išsirinkti konkrečią prekę. Todėl tokios reklamos draudimas sumažins vartotojams prieinamą informaciją ir jų pasirinkimo galimybes.
Be lauko reklamos alkoholiniai gėrimai taip pat reklamuojami internetu, televizijoje, laikraščiuose ir žurnaluose. Tai nepagrįstai apribos lauko reklama užsiimančių įmonių veiklos galimybes ir iškreips konkurenciją tarp reklamos srityje dirbančių įmonių. Šis draudimas paveiks tik lauko reklama užsiimančias įmones, taip iškreipiant lygios konkurencijos sąlygas.
Viena iš pagrindinių įstatymo aiškinamajame rašte įvardijamų problemų – alkoholinių gėrimų vartojimas tarp nepilnamečių. Tačiau abejotina, ar šiuo įstatymo projektu priimami apribojimai turės tam įtakos. Nepilnamečiai legaliai alkoholinių gėrimų įsigyti ir vartoti ir taip negali, todėl ši problema kyla ne dėl įstatymų bazės trūkumų, bet dėl esamo įstatymo nesilaikymo. UAB „Spinter tyrimai“ 2012 metais atliktos apklausos duomenimis, net 36 % nepilnamečių įvardijo, kad jiems įsigyti alkoholinių gėrimų greičiau nesunku, ir net 52 % nepilnamečių sakė, kad įsigyti alkoholinių gėrimų jiems visiškai nesunku[5]. Dėl to siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą tarp nepilnamečių, visų pirma turi būti užtikrinamas esamų įstatymų laikymasis, nes kaip rodo apklausa, būtent šioje srityje slypi problemos. Dėl to siekiant įstatymo projekte užsibrėžtų tikslų, visų pirma turi būti užtikrinamas esamų įstatymų vykdymas, o ne priimami nauji, neaiškaus efektyvumo apribojimai.
Dėl 29 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios
Šiuo įstatymo projektu panaikinamas 29 straipsnio 5 punktas, leidžianti alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai. Šio apribojimo panaikinimas palies didelę dalį verslininkų, kurie turi inventoriaus, pažymėto silpnuosius alkoholinius gėrimus gaminančių kompanijų logotipais.
Didelė dalis viešojo maitinimo įstaigų turi skėčių, stalų, kėdžių, servetėlių dėklų, padėklų, indų, taurių, bokalų ir kito inventoriaus su silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų simbolika. Priėmus šį įstatymo projektą, visą šį inventorių tektų pakeisti. Tai verslininkams sukurtų didelius nepatogumus, o norint pakeisti inventorių reikėtų didelių išlaidų, kurios kai kurias įmones gali sužlugdyti. Ypač dėl šio draudimo nukentės smulkios, rajonų centruose įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos, kuriose klientų srautas yra nedidelis.
Išvados
1. Atsisakyti 29 str. 4 dalies pakeitimo dėl to, kad išorinės alkoholinių gėrimų reklamos draudimas bendram alkoholinių gėrimų suvartojimui įtakos tikėtina arba iš vis neturės, arba turės tik nedidelę įtaką, tačiau sumažins vartotojams prieinamą informaciją, bei iškreips konkurenciją tarp reklamos srityje dirbančių įmonių. Šie apribojimai pažeistų proporcingumo principą, įstatymo projekte įvedami apribojimai atneštų didesnę žalą nei prognozuojama jų nauda.
2. Atsisakyti 29 str. 5 dalies pripažinimo netekusia galios dėl to, kad šios išimties panaikinimas atneš didelių nuostolių verslininkams, ypač nedidelėms, rajonų centruose ir miesteliuose įsikūrusioms viešojo maitinimo įstaigoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LLRI siūlo tobulinti įstatymo projektą atsisakant dabar siūlomų 29 str. 4 ir 5 dalies pakeitimų.
