Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektui Nr. 16-3226 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. d1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektui Nr. 16-3224
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą Nr. 16-3226 (toliau – Projektas Nr. 1) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. d1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projektą Nr. 16-3224 (toliau – Projektas Nr. 2).
Projektuose numatytais pasiūlymais stengiamasi išspręsti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų virsmo daugiabučiais gyvenamaisiais namais problemą. Raginame įvertinti Projektuose siūlomų nuostatų suderinamumą su žemės sklypo savininko teisėmis bei jų įtaką statybos proceso greičiui. Įvertinę siūlomas priemones teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
LLRI pasiūlymas Projektui Nr. 1:
- Atsisakyti Projekte Nr. 1 numatytos prievolės statytojui (užsakovui) naujai statant, rekonstruojant (jei rekonstravimo metu padidėja bendras plotas) vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų sutikimus, jei žemės sklypo užstatymo intensyvumas didesnis kaip 0,3, išskyrus atvejus, kai vienbučiai blokuoti namai statomi atskiruose sklypuose.
Argumentai:
Siūloma priemonė neišsprendžia problemos
Priemone stengiamasi užtikrinti, kad dideli vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai nevirstų daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Tačiau siūloma prievolė neišsprendžia problemos, o tik apriboja didelių gyvenamųjų namų statybą. Problema yra ne pats statinio plotas, o jo naudojimas ne pagal nustatytą paskirtį. T. y. kai statytojas (užsakovas) pastatęs didelį vienbutį ar dvibutį namą, vėliau jį naudoja kaip daugiabutį gyvenamąjį namą.
Net ir nustačius šią prievolę, nesąžiningi statytojai (užsakovai), gavę aplinkinių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus statyti vienbutį ar dvibutį namą, ir toliau sėkmingai jį naudos kaip daugiabutį namą. Tie statytojai (užsakovai), kuriems gauti aplinkinių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų nepavyks, tiesiog statys šiek tiek mažesnius vienbučius ar dvibučius namus. Tačiau šiuo atveju taip pat nėra garantijos, kad jie nebus naudojami kaip daugiabučiai gyvenamieji namai. Tad kontrolės priemonės turėtų būti nukreiptos į nesilaikančius įstatymų, o ne į visus, įskaitant sąžiningus, statytojus (užsakovus).
Siūloma prievolė skiriasi nuo kitų atvejų, kai reikia gauti aplinkinių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus
Paprastai, gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą būtina gauti tuomet, kai dėl statytojo (užsakovo) planuojamo statyti statinio kyla grėsmė jau esamiems statiniams. Pavyzdžiui tuo atveju, kai yra nesilaikoma nustatytų atstumų iki sklypo ribos arba gretimo sklypo pastatų (priestatų). Šiuo atveju, sklypo užstatymo intensyvumas neturi įtakos kaimyninių sklypų savininkų ar valdytojų statinių saugumui ir todėl statytojams (užsakovams) neturėtų būti keliami tokie pat reikalavimai.
Priemonė apriboja statytojų (užsakovų) teises
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede jau yra nustatyti namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, kuriuose numatyti ir maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai. Nustačius siūlomą prievolę, statytojai (užsakovai), negavę gretimų sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, negalės statyti gyvenamųjų namų, jei žemės sklypo užstatymo intensyvumas viršys 0,3 (pvz., kai 10 arų sklype statomas dviejų aukštų namas su rūsiu (cokolinis aukštas), kurio kiekvienas aukštas yra 100 kvadratinių metrų ploto), nors tokį sklypo užstatymo intensyvumą ir leidžia teisės aktai.
Paprastai, statytojai (užsakovai) įsigydami žemės sklypą vadovaujasi teisės aktų reikalavimais, kuriuose yra nustatyta, koks užstatymo tankis yra leistinas atitinkamo ploto žemės sklype. Žemės sklypus įsigiję ir 0,3 sklypo užstatymo intensyvumą planuojantys viršyti (kai tai leidžia teisės aktų nuostatos) statytojai (užsakovai), negali iš anksto pasitikrinti ar gretimų sklypų savininkai ar valdytojai leis statyti tokio dydžio pastatą.
Be to, jei norima sudaryti galimybę konkrečios teritorijos žemės sklypų savininkams spręsti, ar minėto ploto pastatai gali atsirasti toje teritorijoje ir taip sudaryti galimybę uždrausti tam tikro ploto statinių statybą, net ir tuomet kai tai leidžia teisės aktų reikalavimai, tuomet turėtų būti įteisinta it kita galimybė. T. y. gavus gretimų sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statyti didesnius statinius, nei yra numatyta teisės aktų reikalavimuose.
Priemonė apsunkina ir prailgina statybos procesą statytojams (užsakovams)
Ši prievolė sukuria papildomą procedūrą statytojams (užsakovams), kuri reikalauja laiko ir prailgina statybos procesą. Atkreipiame dėmesį, kad gretimų sklypų savininkai ar valdytojai gali būti nepasiekiami (pvz. reziduoja užsienyje) ir todėl statytojui (užsakovui) gali nepavykti gauti jų sutikimo. Tai sustabdytų arba bent jau nepagrįstai prailgintų statybos procesą, net ir tuomet, kai gretimų sklypų savininkai ar valdytojai neprieštarauja tokiai statybai.
Atsirastų piktnaudžiavimo atvejų gretimų sklypų savininkų ar valdytojų tarpe
Ši prievolė sudarytų sąlygas gretimų sklypų savininkams ar valdytojams piktnaudžiauti savo padėtimi. Panašūs atvejai jau egzistuoja nustatant servitutus, kada tarnaujančių daiktų savininkai prašo atlygio mainais į sutikimą naudotis daiktu. Visa tai komplikuotų statybos procesą bei padidintų jo sąnaudas statytojams (užsakovams).
LLRI pasiūlymas Projektui Nr. 2:
- Atidėti Projekte Nr. 2 numatytos priemonės – prailginti visuomenei skirtą susipažinimo su projektiniais pasiūlymais terminą iki 10 darbo dienų – įgyvendinimą. Priemonę įgyvendinti tik įsitikinus, kad pirmoji priemonė, t. y. reikalavimas statytojui įrengti (organizuoti) statybos sklype (statybvietėje) stendą su 61 punkte nurodyta informacija arba 61 punkte nurodytą informaciją registruotais laiškais pateikti gretimų žemės sklypų savininkams ar valdytojams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams, nepasiteisino.
Argumentai:
Susipažinti su informacija apie statybas – pačių gyventojų interesas
Visų pirma, skundų ir nuomonės pateikimas apie planuojamas vykdyti statybas yra pačių gyventojų interesas ir atsakomybė. Su gyventojų informavimu susijusi našta neturėtų būti perkeliama statytojui (užsakovui), kuriam statybos proceso metu ir taip tenka susidurti su ilgomis biurokratinėmis procedūromis. Gyventojai suinteresuoti savo aplinka turėtų laiku sekti ir atitinkamai reaguoti į informaciją. Termino prailginimas neišspręstų gyventojų nesuinteresuotumo problemos.
5 darbo dienų terminas pateikti skundams – pakankamas
Pagal dabartines nuostatas numatytas 5 darbo dienų terminas gyventojams susipažinti su planuojamomis statybomis ir pateikti skundus yra pakankamas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, problema yra ne pats terminas, o tai, kad Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos gyventojai reguliariai neseka, todėl dažniausiai pamato informacija post factum. Papildomas gyventojų informavimas registruotu laišku arba pastačius informacinį stendą yra pakankamas ir turėtų išspręsti šią problemą.
Priemonės apsunkina ir prailgina statybos procesą statytojams (užsakovams)
Projekte yra siūlomos net kelios priemonės padėsiančios gyventojams laiku susipažinti su planuojamomis statybomis, tačiau visos numatytos priemonės taip pat apsunkins ir prailgins statybos procesą statytojams (užsakovams). Statytojams (užsakovams) atsiras papildoma procedūra savarankiškai informuoti gretimų sklypų savininkus, o ilgesnis visuomenės informavimo terminas prailgins statybos procesą bent savaitei. Atsižvelgiant į tai, siūlome priemones įgyvendinti nuosekliai, pradedant nuo privalomo stendo statybos sklype įrengimo arba registruotų laiškų pateikimo gretimų žemės sklypų savininkams ar valdytojams.
Išvados:
Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, LLRI siūlo apsvarstyti šiuos pasiūlymus:
- Atsisakyti Projekte Nr. 1 numatytos prievolės statytojui (užsakovui) naujai statant, rekonstruojant (jei rekonstravimo metu padidėja bendras plotas) vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų sutikimus, jei žemės sklypo užstatymo intensyvumas didesnis kaip 0,3, išskyrus atvejus, kai vienbučiai blokuoti namai statomi atskiruose sklypuose.
- Atidėti Projekte Nr. 2 numatytos priemonės – prailginti visuomenei skirtą susipažinimo su projektiniais pasiūlymais terminą iki 10 darbo dienų – įgyvendinimą. Priemonę įgyvendinti tik įsitikinus, kad pirmoji priemonė, t. y. reikalavimas statytojui įrengti (organizuoti) statybos sklype (statybvietėje) stendą su 61 punkte nurodyta informacija arba 61 punkte nurodytą informaciją registruotais laiškais pateikti gretimų žemės sklypų savininkams ar valdytojams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams, nepasiteisino.
