Pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 16, 51, 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. 14-9281
SANTRAUKALietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 3, 6, 11, 14, 16, 51, 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą NR. 14-9281 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Mes nepritariame Projektui dėl šių priežasčių:
- Terminas „netradicinė medicina“, naudojamas greta termino „papildomoji ir alternatyvioji medicina“ yra perteklinis, prieštaraujantis Projekte pateikiamo apibrėžimo turiniui ir todėl klaidinantis.
- Taikant platų netradicinės medicinos apibrėžimą ir tuo pat metu griežtai apribojant (sukuriant papildomą naštą norintiems užsiimti netradicine medicina) tokios veiklos vykdymą, neįmanoma išvengti neigiamų pasekmių.
- Netradicinės medicinos plėtra būtų ne skatinama, o varžoma, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą sukuria papildomą barjerą asmenims, norintiems verstis tokia veikla.
- Verslo aplinka būtų pabloginta, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą padidintų administracinę naštą norintiems verstis netradicine medicina.
- Netradicinės medicinos prieinamumas sumažėtų, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą sumažintų skaičių asmenų, kurie verčiasi netradicinės medicinos praktika. Be to, sumažėjus konkurencijai, pakiltų šių paslaugų kainos.
- Kadangi bent dalis netradicinės medicinos nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, negali būti ir objektyvių kriterijų vertinant tokių paslaugų teikėjų kvalifikaciją. Nesant objektyvių kvalifikacijos vertinimo kriterijų, kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas taptų itin gera terpe korupcijai.
Siūlome atšaukti Sveikatos įstatymo pakeitimo projektą NR. 14-9281. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 3, 6, 11, 14, 16, 51, 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą NR. 14-9281 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Dėl termino „netradicinė medicina“
Terminas „netradicinė medicina“, naudojamas greta termino „papildomoji ir alternatyvioji medicina“ yra perteklinis, prieštaraujantis Projekte pateikiamo apibrėžimo turiniui ir todėl klaidinantis.
Dauguma „netradicinei medicinai“ priskiriamų praktikų, pvz. tradicinė kinų medicina, ajurveda ar žolininkystė, turi šimtmečius ar netgi tūkstantmečius siekiančią istoriją, todėl yra tradicinės bendrąja šio žodžio prasme[1]. Projekto aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, kad Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) dokumentas „Legal Status of Traditional Medicine and Complementary/Alternative Medicine: A Worldwide Review“ medicinos srities visumai apibūdinti pasiūlė vartoti terminus „tradicinė medicina, papildomoji ir alternatyvioji medicina“. Priešingai, šiame PSO dokumente medicina skirstoma į tradicinę, papildomąją/alternatyviąją ir alopatinę (t.y. moderniąją vakarų mediciną)[2] ir pažymima, kad kai kuriose šalyse terminai „papildomoji medicina” ir „alternatyvioji medicina” naudojami kaip termino „tradicinė medicina” sinonimai, o papildomoji/alternatyvioji medicina dažnai reiškia tradicinę mediciną, kuri šalyje yra praktikuojama, bet nėra tos šalies tradicijų dalis.[3] Terminu „traditional medicine“ PSO dokumentas vadina būtent tai, ką Projektas vadina „netradicine medicina.“[4]
Siūlome atsisakyti termino „netradicinė medicina“ ir naudoti tik terminą „papildomoji ir alternatyvioji medicina“. Tačiau komentuodami Projektą naudosime terminą „netradicinė medicina“ taip, kaip jis naudojamas Projekte.
Dėl plataus netradicinės medicinos apibrėžimo
Projekte naudojamas itin platus netradicinės medicinos apibrėžimas, kuris apima visas esamas ir būsimas sveikatinimo ir sveikos gyvensenos praktikas, jei jos naudoja natūralias priemones. Projekto 6 str. apriboja teisę verstis taip apibrėžta netradicinės medicinos praktika. Tokiu būdu Projektas apribotų daugybę šiuo metu teisėtai teikiamų sveikos gyvensenos ir sveikatinimo paslaugų (pvz. meditacija, joga, meno, šokio, muzikos terapijos) ir netgi religinių praktikų (Projekte „netradicinė medicina“ apima „sveikatos rekreaciją“, o pastaroji apima „<…> dvasinių jėgų atkūrim[ą] <…> natūraliomis priemonėmis <…>“).
Vien tai, kad netradicinė medicina apima daugybę skirtingų sveikatinimo paslaugų, apskritai kelia neaiškumą dėl netradicinės medicinos apibrėžimo apimties, ar iš vis įmanoma tinkamai nustatyti paslaugų apimtį, reglamentuoti visų paslaugų teikimą ir reikalavimus paslaugų teikėjams. Tai, jog kai kurios netradicinės medicinos paslaugos jau dabar yra integruotos į Nacionalinę sveikatos sistemą (pvz., kineziterapija ir kt.) ir teikiamos šalia sveikatos priežiūros paslaugų rodo, kad šios paslaugos gali būti laikomos tradicine medicina, o tai savo ruožtu gali sukelti dar daugiau netikslumų. Apskritai, yra labai sudėtinga nustatyti ribas, kur prasideda ir kur baigiasi netradicinė medicina.
Taikant platų netradicinės medicinos apibrėžimą ir tuo pat metu griežtai apribojant (sukuriant papildomą naštą norintiems užsiimti netradicine medicina) tokios veiklos vykdymą, neįmanoma išvengti neigiamų pasekmių (žr. tolimesnius šio dokumento skyrius).
Dėl reikalavimo turėti kvalifikacijos pažymėjimą
Projekto pagrindinis deklaruojamas tikslas – užtikrinti netradicinės medicinos paslaugų saugumą. Šio tikslo Projektas siekia apribodamas teisę verstis netradicinės medicinos veikla: Projekto 6 str. numato, kad teisė verstis netradicinės medicinos veikla būtų suteikiama tik turintiems kvalifikacijos pažymėjimą.
Konstitucinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ūkinės veiklos laisvę riboti galima tik tuomet, jei ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir jei yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pvz. Konstitucinio teismo 2002 m. kovo 14 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių faktinių duomenų apie netradicinės medicinos praktikų žalą ar pavojų asmenų saugumui. Nesant įrodymų, kad netradicinė medicina kelia pavojų, Projekto numatyti apribojimai netradicinės medicinos veiklai negali būti laikomi proporcingais.
Abejotina, ar reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą prisidėtų prie paslaugų saugumo. Yra daug paslaugų rūšių, galinčių kelti pavojų klientų saugumui (pvz. automobilių remontas – važiuojant blogai suremontuotu automobiliu gali grėsti pavojus gyvybei), kurioms nėra taikomas formalios kvalifikacijos reikalavimas. Paslaugų kokybę ir saugumą tokiose veiklos srityse efektyviai užtikrina teisinės atsakomybės grėsmė bei paslaugų teikėjų baimė susigadinti reputaciją. Nesant įrodymų, kad (ir kaip) Projekto siūlomas reguliavimas paveiks saugumą, siūlomas reguliavimas negali būti laikomas proporcingu.
Be to, daugelis netradicinės medicinos praktikų akivaizdžiai nekelia jokios grėsmės saugumui (pvz. meditacija arba muzikos terapija) arba rizika yra ne didesnė nei kitose paslaugų srityse, kuriose nekeliami formalios kvalifikacijos reikalavimai (pvz. kirpėjas), tad veiklos ribojimas šiose srityse iš viso nepateisinamas ir neproporcingas.
Projekto aiškinamajame rašte netradicinė medicina priešpastatoma tradicinei medicinai, kuri apibrėžiama, kaip biomedicina, pagrįstai moksliniais tyrimais. Tuo pripažįstama, kad bent dalis netradicinės medicinos praktikų nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Reikalavimas įgyti kvalifikacijos pažymėjimą, t.y. įrodyti kvalifikaciją, būtų iš esmės neįgyvendinamas „nemoksliškų“ praktikų, pvz. meditacijos, atveju (kaip objektyviai įvertinti kvalifikaciją srityje, kuri nėra pagrįsta moksliniais įrodymais?)
Be kita ko, toks reguliavimas prieštarautų Projekto aiškinamajame rašte deklarauojamiems tikslams plėtoti netradicinę mediciną, didinti jos prieinamumą bei gerinti verslo aplinką, o taip pat skatintų korupciją ir dažnesnę kontrolę:
- Netradicinės medicinos plėtra būtų ne skatinama, o varžoma, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą sukuria papildomą barjerą asmenims, norintiems verstis tokia veikla. Be to, šis reikalavimas užkirstų kelią kitur praktikuojamų, bet Lietuvai naujų, netradicinės medicinos praktikų atėjimui į Lietuvą (kas išduos kvalifikacijos pažymėjimą netradicinės medicinos praktikoms, kurių specialistų – taigi ir galimų kvalifikacijos vertintojų – Lietuvoje nėra.).
- Verslo aplinka būtų pabloginta, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą padidintų administracinę naštą norintiems verstis netradicine medicina. Pagal Projekte naudojamą platų apibrėžimą netradicinės medicinos veiklos spektras praktiškai beribis, todėl kvalifikacijos pažymėjimų išdavėjai negalės jo pilnai apimti. Tad netradicinės medicinos veikloms, kurios nepateks į išduodamų kvalifikacijos pažymėjimų asortimentą, bus visiškai užkirstas kelias.
- Netradicinės medicinos prieinamumas sumažėtų, nes reikalavimas turėti kvalifikacijos pažymėjimą sumažintų skaičių asmenų, kurie verčiasi netradicinės medicinos praktika. Be to, sumažėjus konkurencijai, pakiltų šių paslaugų kainos. Tos netradicinės medicinos veiklos, kurios nepateks į išduodamų kvalifikacijos pažymėjimų asortimentą, bus visiškai neprieinamos.
- Kadangi bent dalis netradicinės medicinos nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, negali būti ir objektyvių kriterijų tokių paslaugų teikėjų kvalifikacijai vertinti. Nesant objektyvių kvalifikacijos vertinimo kriterijų, kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas taptų itin gera terpe korupcijai.
- Įvedus privalomą kvalifikacijos pažymėjimą atsirastų ne tik paslaugų teikėjų kvalifikacijos, bet ir netradicinėje medicinoje naudojamų technologijų priežiūra ir kontrolė. Ši kontrolė apsunkintų ūkio subjektų ar fizinių asmenų veiklą, apkrautų pažymėjimus išduodančias tarnybas technine dokumentacija, kurią kokybiškai patikrinti reikėtų kvalifikuotų specialistų.
Dėl netradicinės medicinos reglamentavimo gali išaugti viešųjų finansų poreikis
Netradicinės medicinos paslaugos nėra apmokamos nei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) (išskyrus tam tikrus atvejus, kai gydymas susijęs su reabilitacija), nei iš valstybės biudžeto. Ši sritis apima sveikatinimo paslaugas, už kurias žmonės susimoka iš privačių lėšų. Todėl valstybė neturi turėti pagrindo reguliuoti tam tikrą sritį, kur žmonės patys renkasi ir patys susimoka iš savo lėšų. Derėtų svarstyti reguliavimo tikslingumą tik tų netradicinės medicinos praktikų, kurios būtų apmokamos iš PSDF. Tačiau net ir tokiu atveju kiltų daugybė problemų dėl papildomų PSDF lėšų poreikio, galimo nepagrįsto paslaugų vartojimo, paslaugų teikėjų lygiateisiškumo ir kt, Šiuo metu sveikatos apsaugai ir taip trūkstant lėšų (valstybė yra nepajėgi padengti net bazinių sveikatos priežiūros paslaugų įkainių), todėl į PSDF apmokamų paslaugų sąrašą įtraukus netradicinės medicinos paslaugas, tai dar labiau pablogintų viešųjų finansų padėtį.
LLRI pasiūlymas
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, LLRI siūlo atšaukti Sveikatos įstatymo pakeitimo projektą NR. 14-9281.
[1] „tradicija – papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių išlaikymas, perdavimas iš kartos į kartą.“ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://dz.lki.lt/get/89980/
[2] „In this document, medical providers and practices are generally described as traditional, complementary/alternative, or allopathic <…> Allopathic medicine, in this document, refers to the broad category of medical practice that is sometimes called Western medicine, biomedicine, scientific medicine, or modern medicine.“ Legal Status of Traditional Medicine and Complementary/Alternative Medicine: A Worldwide Review, WHO, Geneva 2001, p. 1-2.
[4] „Traditional medicine includes a diversity of health practices, approaches, knowledge, and beliefs incorporating plant, animal, and/or mineral-based medicines; spiritual therapies; manual techniques; and exercises, applied singly or in combination to maintain well-being, as well as to treat, diagnose, or prevent illness.“ Ten pat, p. 1-2.
