Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto ,,Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4733” Nr. 20-7228
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą ,,Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4733” Nr. 20-7228 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4733 (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas) siūlymui įvesti tvarką, pagal kurią sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną galėtų visos įmonės, ne tik smulkūs vienetai, t. y. vienetai, kuriems taikomas 5 procentų mokesčio tarifas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.
Nutarimo projektas neatitinka oficialaus Vyriausybės siekio padėti Lietuvos ekonomikai kuo greičiau išeiti iš krizės. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4733 priėmimas būtų sveikintinas ir tikslingas dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai būtų svarbi pagalba nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms
Projekto autoriai teigia, kad smulkiems vienetams, šiuo metu patiriantiems didžiausią žalą dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandeminės situacijos, jau ir šiuo metu užtikrinama galimybė sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl karantino nukentėjo ne tik smulkūs vienetai. Didžioji dalis paramos priemonių yra nukreiptos į smulkųjį verslą, tiesa ir jos dar nėra įgyvendintos (gegužės 20 d. duomenimis iš beveik 1,5 mlrd. eurų lėšų, numatytų Invega paramos priemonėms, panaudota buvo vos 73,4 mln. arba beveik 5 proc.).[1] Stambiosioms bendrovėms skirtas 100 mln. eurų vertės paramos fondas veiklos dar nėra pradėjęs, tad pagrindinė prieinama priemonė vidutinio dydžio ir didžiosioms įmonėms yra darbo užmokesčio subsidijos bei mokesčių mokėjimo atidėjimas.
Nors Statistikos departamento 2018 m. duomenimis, įmonės, kuriose dirba 0-9 darbuotojai, sudarė apie 83 proc. šalies įmonių, jose dirbo vos kiek daugiau kaip penktadalis dirbančiųjų. Įmonėse, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, yra įdarbinta apie 80 proc. visų įmonių darbuotojų. Vadinasi, galimybe taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą bei kilnoti susidariusius nuostolius negali pasinaudoti įmonės, kuriose dirba didžioji dalis šalies dirbančiųjų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai nevertina, kokia dalis šalies įmonių negali taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifo, taip pat, kiek darbuotojų jose dirba. Nėra įvertinta, kokia smulkiųjų šalies įmonių dalis atitinka tik darbuotojų skaičiaus kriterijų, bet neatitinka apyvartos ribos kriterijaus (t.y., darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, tačiau metinė apyvarta viršija 300 tūkst. eurų.), todėl jos negali taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifo ir nuostolių kilnojimo.
Dėl šių priežasčių galimybė sukauptų nuostolių suma susimažinti visą apmokestinamąjį pelną būtų naudinga visoms ekonominį nuosmukį patyrusioms šalies įmonėms. Ekonomiškai nepagrįsta ir neteisinga, kad įmonės, kurios iš susikaupusių per krizę nuostolių išsivaduos galimai tik per kelis metus, jau pirmaisiais pelno uždirbimo metais turės apmokestinti 30 proc. pelno. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, įmonėms atsirastų galimybė greičiau išeiti iš nuostolingos veiklos etapo, kai per sunkmetį susidariusiu mokestiniu nuostoliu būtų visiškai (visu 100 proc.) mažinamas veiklos pelnas ateityje. Tokia tvarka toli gražu nėra nukreipta į stambųjį verslą – ja pasinaudoti galės visos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai išplėstų galimybes investuoti į technologinį atsinaujinimą
Nors Nutarimo projekto autoriai teigia, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnį mokestinių nuostolių sumų sukaupusiems, tačiau pelningai pradėjusiems dirbti vienetams, investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, sudaryta galimybė pasinaudoti investicijų projekto lengvata, atkreipiame dėmesį, kad galioja griežti reikalavimai, kas gali būti laikoma turtu, reikalingu investicijų projektui vykdyti. Pavyzdžiui, turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (nors galbūt įmonė įsigyja 5 metų senumo technologiją, kuri keleriopai padidins jos veiklos apimtis, leis sumažinti sąnaudas ir pan., toks pirkinys negali būti laikomas investicija ir jam lengvata netaikoma). Investicinio projekto lengvata taipogi netaikoma kai kurioms turto kategorijoms, pavydžiui, tokiam reikšmingam turtui kaip pastatai.
Dėl šių priežasčių siūlomas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nediskriminuoja skirtingų investicijų kategorijų ir atveria galimybę visoms įmonėms kuo greičiau atsigauti nuo krizės sukeltų nuostolių.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai sustiprintų Lietuvos konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu
Nutarimo projekto rengėjai kritikuoja teorinių pelno mokesčio tarifų palyginimą (pagal kurį bendra mokesčių – pelno mokesčio ir GPM – našta dividendams Lietuvoje yra didžiausia ir siekia 27.75 proc, o Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.[2]), tačiau atkreipiame dėmesį, kad kai lyginimui su kaimynėmis imamas tik efektyvus vidutinis mokesčio tarifas – toks palyginimas taipogi ydingas. Efektyvus vidutinis mokesčio tarifas, kuris atspindi pelningą investicijų projektą vykdančios įmonės vidutinį pelno mokesčio dydį procentais, neparodo pelno apmokestinimo sistemos poveikio šio sintetinio rodiklio kriterijaus neatitinkančių įmonių veiklai.
Atkreipiame dėmesį, kad nors Nutarimo projekto rengėjai pažymi, kad tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse, skelbiamame JAV pelno nesiekiančios organizacijos „US Tax Foundation“, Lietuva ir užėmė 4 vietą, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema įvertinta kaip patraukliausia iš tradicinių pelno apmokestinimo sistemų, kaimyninės šalys – Latvija ir Estija – pasirodė dar geriau. Estija užima 1 vietą, jos pelno apmokestinimo sistema vertinama kaip 2 patrauklausia pasaulyje, Latvija bendrame indekse užima 3 vietą, o jos pelno apmokestinimo sistema – patraukliausia pasaulyje.[3]
Net ir tuo atveju, jei Lietuvos pelno apmokestinimo sistema pasauliniu mastu vertinama kaip konkurencinga, būtina nepamiršti, kad pirmiausia dėl investicijų konkuruojame savo regione. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad planus įvesti panašią pelno apmokestinimo sistemą, į tą, kuri taikoma Estijoje ir Latvijoje, šiuo metu svarstoma ir Lenkijoje (bent jau smulkiajam verslui).
Siūlome:
- Pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4733.
- Kaip alternatyvą Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams įvertinti galimybę neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
[1] https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui
[2] https://stats.oecd.org/
[3] https://taxfoundation.org/publications/international-tax-competitiveness-index
