Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1491 straipsniu įstatymo projektų (Nr. 20-8350(2))
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 424 straipsniu įstatymo (toliau – MAĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1491 straipsniu įstatymo projektus (toliau – ANK projektas) (kartu toliau – Projektai) ir teikia savo pastabas.
Projektais siūloma: nustatyti pareigą ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų laikotarpiui gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudariusiems, esmines šių sutarčių sąlygas pakeitusiems, taip pat šias sutartis nutraukusiems nuomotojams registruoti šiuos faktus Nekilnojamojo turto registre, ir kartu numatyti administracinę atsakomybę už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Nepritariame šiems siūlymams dėl žemiau nurodytų priežasčių:
Privaloma sutarčių registracija neleis pasiekti Projektams keliamų tikslų
Nors Projektų tikslas yra sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos administravimui, nėra aišku, kaip Projektais siūlomos nuostatos prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. „Šešėlio“ gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje priežastis nėra tai, kad nuomos sutartys šiuo metu nėra registruojamos Nekilnojamojo turto registre.
Projektais siūlomi pakeitimai niekaip nepaskatins mokesčių mokėjimo – tiek gyvenamųjų patalpų nuomotojai, tiek nuomininkai iki šiol nedeklaravę patalpų nuomos pajamų mokesčių deklaracijose ar neįsigydavę verslo liudijimo, juo labiau neregistruos patalpų nuomos fakto Nekilnojamojo turto registre, ypač turint omenyje, kad dalis ,,šešėlio” ir kyla būtent dėl žmonių nenoro ar negebėjimo atlikti panašias administracines procedūras. Tuo tarpu, papildoma administracinė našta neigiamai paveiks sąžiningus mokesčių mokėtojus. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką nuogąstavimą savo rašte išreiškė ir LR teisingumo ministerija. Anot rengėjų, „Pagal MAĮ projekte siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą už sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties įregistravimą būtų atsakingas tas pats subjektas – nuomotojas, todėl, tikėtina, tos pačios priežastys ir aplinkybės, dėl kurių didelė dalis pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių teisės aktuose nustatyta tvarka šiuo metu lieka neapskaitytos, galėtų lemti ir tai, kad asmenys galimai vengs išviešinti ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo faktą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad MAĮ projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galėtų sudaryti sąlygas realiai išspręsti Projektų aiškinamajame rašte nurodytas problemas.“
Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (391 p.) įtvirtintos nuostatos, kad mokestis VĮ ,,Registrų centras” už juridinio fakto įregistravimą, didinamas 100 procentų, jei juridiniai faktai užregistruojami praleidus nustatytą 30 dienų prašymo padavimo terminą, gyventojui, pamiršusiam ar praleidusiam nurodytą terminą, atsiras papildoma paskata nedeklaruoti gautų pajamų, užuot sumokėjus baudą.
Atkreipiame dėmesį, jog viena iš pagrindinių „šešėlio“ paplitimo gyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje priežasčių yra perteklinė administracinė ir mokesčių našta. Mokesčių našta nuomojantiems patalpas pastaruoju metu didėjo: tiek dėl gyventojų pajamų mokesčio padidinimo nuo 15 iki 20 proc., pajamoms viršijančioms 84 VDU, tiek dėl augančių verslo liudijimų kainų, tiek dėl nuo 2020 metų liepos 1 d. įsigaliojusio reikalavimo gyventojams, nuomojantiems gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Prieš kuriant reguliavimus, lemiančius ženklų administracinės naštos didėjimą, būtina įvertinti kokį poveikį minėti pakeitimai turi „šešėlio“ paplitimui gyvenamųjų patalpų nuomos sektoriuje.
Nors siūlomi pakeitimai lems ženklų administracinės naštos didėjimą, poveikis viešiesiems finansams nėra įvertintas
Projektais siūlomi pakeitimai paliestų apie 180 tūkst. šalies gyventojų. Projekto rengėjai vertina, kad administracinė našta padidėtų daugiau nei 600 tūkst. eurų gyventojams ir 12 tūkst. eurų juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant administracinės naštos padidėjimą, skaičiuojama, jog nuomos sutarties registravimas užtruks 10 min., tad realybėje administracinė našta gali būti dar didesnė (ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis asmenų gali neturėti patirties naudojantis VĮ „Registrų centras“ informacine sistema, arba jiems papildomai reikės įsigyti elektroninį parašą ir pan.). Nepaisant ženklaus administracinės naštos padidėjimo, Projektų rengėjai nevertina, kokio poveikio viešiesiems finansams ir šešėlinės ekonomikos sumažėjimui tikimąsi juos priėmus – aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų, taip pat kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.“ Visa tai kelia abejonių dėl pasirinktos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo.
Atkreipiame dėmesį, kad VĮ „Registrų centras“ savo rašte (Nr. 20-8352) nurodo, kad „dėl Projektų planuoja atlikti atitinkamus programinės įrangos pakeitimus, kurie leistų, prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos, gyvenamųjų patalpų savininkui nuomotojui paprasčiau ir greičiau pateikti prašymą įregistruoti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre ir atitinkamus duomenis apie sudarytą žodinę neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį“. Tai rodo, kad Projektų rengėjų teiginiai, jog papildomų lėšų Projektams įgyvendinti nereikės, yra nepagrįsti. Dar daugiau, dėl planuojamų programinės įrangos pakeitimų VĮ „Registrų centras“ siūlo Projektų įsigaliojimo datą nukelti į 2022 m. sausio 1 d. – tai rodo, kad šiuo metu nėra pasirengta Projektų nuostatų įgyvendinimui.
Projektais siūlomos nuostatos apribos galimybes sudaryti žodines nuomos sutartis
MAĮ projekte siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre turi būti registruojama bet kuri ne trumpesniam nei 30 kalendorinių dienų laikotarpiui sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kokia forma – raštu ar žodžiu – ji bus sudaryta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.579 straipsnio 2 dalimi, fiziniai asmenys gali sudaryti žodines neterminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kadangi žyma apie sudarytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registro įraše pagal esamą teisinį reguliavimą galėtų būti daroma tik konkrečių šį juridinį faktą patvirtinančių rašytinių dokumentų pagrindu, siūlomi pakeitimai apribotų galimybes sudaryti žodines gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus galimybę sudaryti žodines gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, administracinė našta palyginti su pateikiamu įverčiu Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims apskaičiavimo ataskaitoje dar padidėtų, savo ruožtu padidindama paskatas nuomos paslaugas teikti ,,šešėlyje”, net jei šiuo metu nuomos pajamos buvo deklaruojamos ir nuo jos mokami mokesčiai.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamiems Projektams ir svarstyti alternatyvias, papildomos administracinės naštos nesukeliančias priemones mažinti „šešėlio“ paplitimą gyvenamųjų patalpų nuomos sektoriuje.
