Dėl Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 2, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (XIP-2981)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Profesinių sąjungų įstatymo preambulės, 1, 2, 3, 4, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21 straipsnių ir IV skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Dabartinė teisinė bazė neprieštarauja Europos Socialinei Chartijai (ESC)
Aiškinamasis raštas teigia, kad dabartinė teisine bazė nesuderinama su ESC 5 straipsniu „Visi darbuotojai ir darbdaviai, siekdami apsaugoti savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę laisvai jungtis į nacionalines ir tarptautines organizacijas.“ Tačiau svarbu pastebėti, kad ESC kalba apie teisę burtis į organizacijas apskritai, bet ne apie profesines sąjungas. Tą aiškiai parodo ir tai, kad ESC 5 straipsnis tokią teisę suteikia ir darbdaviams. Jei traktuotume, kad ESC 5 straipsnio žodis „organizacijos“ reiškia tik „profesines sąjungas“, o ne įvairių organizacijų formas apskritai, turėtume pripažinti, kad tuomet ir darbdaviai turi turėti teisę burtis į „profesinę sąjungą“ ir naudotis visomis profesinėms sąjungoms suteikiamomis specifinėmis teisėmis.
Nėra tikslinga išplėsti profesinės sąjungos narių apibrėžimą
Profesinės sąjungos yra sukurtos specifiniu tikslu ir turi daugiau teisių nei tiesiog paprasta organizacija, net jei organizacija turi tuos pačius tikslus, kaip profesinė sąjunga. Kadangi profesinėms sąjungoms ir jų nariams yra suteikiamos specialios teisės, adekvatu yra ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žmogus prisijungia prie profesinės sąjungos, t.y. kaip ir numatyta dabartinėje teisinėje bazėje.
Jei profesinės sąjungos narystės kriterijai būtų išplėsta tiek, kad jie atitiktų ir bet kokios kitos organizacijos narystės kriterijus, atitinkamai reikėtų sumažinti ir profesinei sąjungai suteikiamas teises tiek, kad jos atitiktų bet kokiai kitai organizacijai suteikiamas teises. Priešingu atveju turėsime teisių ir pareigų neatitikimą.
Profesinės sąjungos turėtų atsiskaityti įstatymų nustatyta tvarka už iš valstybės biudžeto gaunamas lėšas
Paprastai įstaigos naudojančios valstybės biudžeto lėšas privalo pateikti ataskaitą apie lėšų panaudojimą, o atsiskaitymo būdus ir formas nustato atitinkami teisės aktai. Nėra pagrįstų priežasčių, kodėl reikalavimas atsiskaityti už iš valstybės biudžeto gautų lėšų panaudojimą negalėtų būti taikomi ir profesinėms sąjungoms. Atkreipiame dėmesį, kad tai nebūtų kišimasis ar trukdymas profesinėms sąjungoms vykdyti veiklą. Nes reikalavimas būtų taikomas ne lėšoms, kurias profesinės sąjungos surenka iš narių, bet iš valstybės biudžeto gaunamoms lėšoms.
Siūlome papildyti Projekto 4 straipsnį dėl atskaitomybės už valstybės biudžeto lėšų naudojimą, įstatymo 3 straipsnio 2 dalį išdėstant taip:
„Valstybės organams Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, darbdaviams, jų įgaliotiesiems atstovams, įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus. Profesinės sąjungos už lėšas gaunamas iš valstybės biudžeto atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus.“
Dėl atleidimo nuo darbo vykdant kontrolės funkciją (Projekto 8 straipsnis)
Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kuo grindžiamas būtent ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus poreikis vykdyti kontrolės funkciją. Atkreipiame dėmesį, kad Darbo kodekso (DK) 183.3str. numato, kad “renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt”. Norime atkreipti dėmesį, kad šešios darbo dienos, pagal galiojantį DK 48 valandos, nes DK griežtai apibrėžia, darbo dienos trukmę. Primenama, kad praeitai Vyriausybei pateikus darbo santykių modernizavimo projektą, buvo labai priešinamasi darbo laiko lankstesnei apskaitai. Tuo tarpu, šiame teisės aktų projekte, siūloma skirti 60 valandų, o ne 48, kas sudarytų 6 darbo dienas.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar kontrolei skiriama 48 ar 60 valandų per metus, laikas, kuomet profesinių sąjungų nariai nedirba darbo, tačiau gauna atlyginimą yra toliau didinamas. Tai reiškia papildomas sąnaudas ūkio subjektams. 60 darbo valandų reiškia 7,5 darbo dienas, arba apie 3 proc. metų darbo laiko, kas savo ruožtu reikštų apie 3 proc. papildomai išaugusią darbo vietos kainą.
O svarbiausia, įstatymo projekto formuluotėje įrašyta „ne mažiau kaip 60 darbo valandų“. O tai reiškia, kad profesinės sąjungos gali reikalauti ir daugiau. Tai reiškia, kad profesinių sąjungų nariai dirbtų dar mažiau laiko, bet vis tiek gautų atlyginimą. Todėl, svarstant, kiek profesinių sąjungų nariai galėtų nedirbti, bet gauti atlygimą, įstatymu tikslinga reglamentuoti ne apatinę, o viršutinę ribą.
Siūlome keisti Projekto 8 straipsnį, jo paskutinėje dalyje keičiant „ne mažiau kaip“ į „ne daugiau kaip“, įstatymo 13 straipsnį išdėstant taip:
„Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu šie nariai profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigų vykdymui atleidžiami nuo darbo ne mažiau ne daugiau kaip 48 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip: už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.“
