Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui Nr. 14-8(3) „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1173, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1174“
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 14-8(3) (toliau – Projektas) ) „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1173, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1174“ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Esminės pastabos yra teikiamos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1174.
Projektas nepagrįstai riboja konkurenciją ir ūkinės veiklos laisvę, potencialiai didina energijos kainą vartotojams
Projekto 2 straipsnis, tiksliau – Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 10 straipsnio 1 dalies redakcija – iš esmės keičia konkurencijos sampratą šilumos ūkyje. Dabartiniame įstatyme įtvirtinta konkurencija tarp skirtingų technologijų, kuro rūšių ir šilumos energijos gamintojų, siekiant mažiausios kainos vartotojams, yra pakeičiama monopolinės teisės suteikimu konkrečiai technologijai (didelio naudingumo kogeneracija), kuro rūšiai (atsinaujinantys energijos šaltiniai), ir ūkio subjektams, t.y. tokiems tiekėjams, kurie atitiks Nacionalinę energetikos strategijos ar Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programos nuostatas (toliau – Pasirinktiesiems).
Tokiu būdu yra nepagrįstai apribojama konkurencija iš ūkio subjektų, naudojančių kitas technologijų ar kuro rūšis. Pagal siūlomas nuostatas, net jei smarkiai atpigtų šilumos energijos gamyba iš kitų energijos šaltinių, gamintojų, technologijų ar gamintojų, vartotojai vis vien būtų priversti pirkti iš Pasirinktųjų ūkio subjektų. Siūlomi įstatymo pakeitimai yra naudingi Pasirinktosioms įmonėms, bet žalingi visiems kitiems ūkio subjektams, ir svarbiausia – vartotojams.
Projektas sukuria privilegijuotą padėtį konkretiems ūkio subjektams, ilgainiui naikina konkurenciją
Projekto 2 straipsnyje (ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje) siūlomą formuluotę išeitų, kad Pasirinktieji šilumos tiekėjai gamintų santykinai pastovų (ar ilguoju laiku prognozuojamą) šilumos kiekį. Dar daugiau, pasirinkti šilumos tiekėjai iš esmės patys spręstų, kokį kiekį šilumos energijos jiems apsimoka gaminti. Tuo tarpu kiti šilumos gamintojai turėtų užpildyti trūkstamus patiekti šilumos energijos kiekius, tais atvejais, kai Pasirinktieji gamintojai nepagamintų pakankamai šilumos: trūkstama kiekis būtų nuperkamas iš kitų šilumos gamintojų.
Tai reiškia, kad Pasirinktieji šilumos tiekėjai įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Pasirinktieji šilumos gamintojai gali patys nustatinėti gamybos kiekius, sudarinėti ilgalaikius kontraktus dėl kuro tiekimo, naudotis masto ekonomija ir pan. Skirtingai nei rinkoje veikiantys šilumos gamintojai, Pasirinktiesiems šilumos gamintojams yra garantuojama rinka, užtikrinami finansiniai srautai, investicijos. Ir atvirkščiai, visi kiti šilumos gamintojai net negali planuoti, ar pvz. ateinančiais metais (ar mėnesiais) jie apskritai turės kam parduoti savo pagamintą šilumą (taip nutiktų tais atvejais, kuomet Pasirinktieji šilumos tiekėjai pilnai patenkintų vartotojų poreikius).
Dėl valstybės kuriamų nesąžiningų veiklos sąlygų konkuruojantys šilumos gamintojai gali stabdyti nutraukti veiklą ar net bankrutuoti. Tai savo ruožtu sukelia neigiamas pasekmes tiek žiūrint iš konkurencijos, tiek ir iš vartotojų apsaugos pusės – valstybės reguliavimas sunaikina konkurenciją ir riboja vartotojų laisvę rinktis.
Projekto lydintieji dokumentai neįrodo, kad šilumos energijos gamyba iš didelio naudingumo kogeneracijos elektrinių naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius leis vartotojams apsirūpinti energija už mažiausią kainą
Projektas daro prielaidą, kad energijos gamyba kogeneracinėse jėgainėse yra ekonomiškiausias būdas vartotojams apsirūpinti šilumos energija. Nereikia pamiršti, kad elektros energijos gamyba kogeneracinėse jėgainėse dažnai yra subsidijuojama per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) elektros energetikos sektoriuje; dar 2013 metų VIAP biudžete ši suma siekė beveik 168 mln. litų.
Net kogeneracija, kuri yra laikoma efektyvia, sutaupo tik daugiau nei 10 proc. pirminės energijos. (toks yra energijos sutaupymo potencialas, gaminant šilumos ir elektros energiją kartu). Turint galvoje energijos išteklių kainų svyravimus, kiekvieno energijos gamintojo įrenginių technines ypatybes, ir, svarbiausia, kiekvieno miesto, kuriam šilumos energiją tiektų kiekviena kogeneracinė jėgainė, nėra visiškai akivaizdu ar nenuginčijama, kad didelio efektyvumo kogeneracija turi būti vienintelė ir prioritetinė šilumos energijos gamybos vystymo kryptis.
Svarbu pastebėti, kad Projekto lydintieji dokumentai apskritai nepateikia įrodymu, kad Projekte siūlomi esminiai pakeitimai turės teigiamų poveikių gyventojams ar ūkio subjektams. Jei poveikio vertinimas yra neatliktas, jį būtina atlikti. Jei jis yra atliktas, tačiau nepaskelbtas, tuomet Projekto svarstymą reikia atidėti iki tol, kol visuomenė ir suinteresuotos pusės galės įvertinti poveikio vertinimo pagrįstumą.
Projektas tiesiogiai prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo tikslams
Siūlomos nuostatos tiesiogiai prieštarauja bent 3 iš 6 galiojančių ŠŪĮ tikslų: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus.
Todėl siūlomos įstatymo pataisos negali būti inkorporuotos į dabartinės redakcijos šilumos ūkio įstatymą, šio įstatymo nepakeitus iš esmės. Jei esminės pataisos yra Projekto autorių tikslas, paisant geros teisėkūros principų yra būtina šiuos pakeitimus svarstyti iš esmės, siūlyti keisti ŠŪĮ įstatymo tikslus.
Projektas gali būti nesuderinamas su LR Konstitucija
LR Konstitucijos 46 str. įtvirtinta, kad „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“ Pagal numatoma projekto poveikį, Projektas gali būti nesuderinamas su LR Konstitucijos 46 str.
Projektas yra nesuderinamumas su XVI Vyriausybės programa
XVI Vyriausybės programos 332 punktas teigia “Šilumos gamybai skirtas gamtines dujas keisime atsinaujinančiais energijos ištekliais, ypač biokuru, ir skatinsime konkurenciją šilumos gamybos srityje. Skatinsime naujų biokuro tiekėjų atsiradimą šioje rinkoje, stiprinsime biokuro prekybos biržą.” Tuo tarpu Projekto esminės nuostatos būtent paneigia konkurenciją šilumos gamybos srityje.
Todėl siūlome:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte Nr. 14-8(3) numatytam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektui XIIP-1174.
2. Atlikti Projekto poveikio vertinimą. Jei poveikio vertinimas yra atliktas, Projekto svarstymą atidėti, duodant visuomenei ir suinteresuotoms pusėms galimybę įvertinti poveikio vertinimo pagrįstumą.
