LLRI ekspertizė dėl Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIP-4157)
Įstatymo projektu siūloma suteikti Švietimo ministerijai teisę ir pareigą nustatyti maksimalų valstybės finansuojamų į pirmą kursą priimamų studentų skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai.
Dabartiniame Mokslo ir studijų įstatyme aukštosios mokyklos pačios nustato studijų vietų skaičių atsižvelgdamos į galimybes užtikrinti studijų kokybę. Įstatymo projektu siekiama šią teisę panaikinti ir maksimalų valstybės finansuojamų pirmo kurso studentų skaičių konkrečioje aukštojoje mokykloje nustatyti Švietimo ministerijoje.
Siūlomas pakeitimas apribotų studentų pasirinkimo laisvę
Šiandieninėje aukštojo mokslo sistemoje valstybės finansuojamos studijų vietos skirstomos į 19 studijų krypčių. Šis skirstymas apriboja gerai besimokančio studento pasirinkimo galimybes, tačiau egzistuoja konkurencija ir laisvas pasirinkimas kiekvienoje studijų krypties grupėje, studentas gali rinktis jam labiausiai tinkančią aukštąją mokyklą. Įgyvendinus įstatymo projekte išdėstytus siūlymus ši pasirinkimo teisė būtų apribota. Studentams būtų dar labiau apribotos galimybės laisvai pasirinkti aukštąją mokyklą savo studijų kryptyje.
Siūlomi pakeitimai visiškai apribotų konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje ir studento pasirinkimo teisę
Dabartinėje aukštojo mokslo sistemoje valstybinės aukštosios mokyklos konkuruoja dėl studentų ir jiems skiriamo valstybinio finansavimo. Valstybinis finansavimas yra skirstomas principu „pinigai paskui studentą“, suteikiant studentui laisvę pačiam pasirinkti aukštąją mokyklą tam tikroje studijų kryptyje. Aukštosios mokyklos, kurios teikia kokybiškesnes švietimo paslaugas ir geriau atliepia į darbo rinkos ir studentų poreikius, sulaukia didesnio populiarumo ir jas renkasi daugiau studentų. Ši konkurencinė aplinka verčia aukštąsias mokyklas reaguoti į rinkos pokyčius, populiaresnėms aukštosioms mokykloms atsiranda motyvacija toliau tobulinti mokymosi programas ir infrastruktūrą, o mažiau studentų sulaukiančioms aukštosioms mokykloms yra siunčiamas signalas, jog egzistuoja poreikis geriau atitikti studentų ir darbo rinkos poreikius, optimizuoti veiklą, modernizuoti mokymosi programas, mokytis iš gerųjų praktikų. Įvedus siūlomus pakeitimus aukštojo mokslo sistemoje būtų panaikinta konkurencija, aukštosios mokyklos nebebūtų motyvuojamos gerinti švietimo paslaugų kokybę ir de facto būtų panaikintas „pinigai paskui studentą“ finansavimo modelis, ilgainiui nukentėtų aukštojo mokslo kokybė.
Maksimalaus valstybės lėšomis finansuojamų studentų skaičiaus aukštojoje mokykloje ribojimas turėtų neigiamą įtaką studijų kokybei
Siūlomas įstatymo pakeitimas apribotų konkurenciją ir „pinigai paskui studentą“ finansavimo principą aukštojo mokslo sistemoje Lietuvoje. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 metais atlikto tyrimo
[1] rezultatai rodo, kad daugiau nei trečdalis respondentų pajuto teigiamus aukštojo mokslo reformos ir „pinigai paskui studentą“ finansavimo principo aukštajame moksle įvedimo rezultatus. Neigiamai pokyčius įvertino tik penktadalis respondentų iš visų suinteresuotų pusių. Aukštojo mokslo reforma įgyvendinta studento pasirinkimo teisė sukūrė teigiamas paskatas dėstytojams ir aukštųjų mokyklų vadovams gerinti studijų kokybę, o siūlomas pakeitimas šias paskatas panaikintų apribodamas konkurenciją.
Valstybės institucijos nėra pajėgios įvertinti visų aukštųjų mokyklų egzistuojančių ir potencialių pajėgumų ir galimybių
Savo funkciją atliekanti ir aukštos kokybės išsilavinimą suteikianti aukštojo mokslo sistema turi gebėti lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės ir rinkos pokyčių. Norint įgyvendinti įstatymo projekte pateiktą siūlymą Švietimo ministerija turėtų nenutrūkstamai vertinti visų Lietuvos švietimo įstaigų pajėgumus, paslaugų kokybę ir suteikto išsilavinimo naudingumą darbo rinkoje. Tokio pobūdžio prognozės negali būti pakankamai tikslios dėl ateities nenuspėjamumo ir sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų, todėl žymios paklaidos būtų neišvengiamos ir dėl to nukentėtų studentai, nes jų valstybinėse aukštosiose mokyklose įgyti įgūdžiai neatitiktų rinkos poreikių. Šiandieninėje situacijoje švietimo įstaigą renkasi pats studentas ir, nors egzistuoja netinkamo pasirinkimo galimybė, ji nėra centralizuota ar sisteminė, o studentas turi galimybę pakeisti švietimo įstaigą. Taip pat nenutrūkstamas maksimalaus pirmo kurso studentų skaičiaus reguliavimas pareikalautų žymių papildomų finansinių resursų.
Aiškinamajame įstatymo projekto rašte pateikiami argumentai yra nepagrįsti
Aiškinamajame rašte nėra pateikiama nei egzistuojančią problemą, nei siūlomo sprendimo būdo efektyvumą iliustruojančios mokslinės medžiagos ar ekonominių argumentų, siūlymai iliustruojami neparemtais teiginiais. Pavyzdžiui, aiškinamajame įstatymo projekto rašte teigiama, kad „priėmus labai daug studentų nelieka galimybės visiems suteikti galimybę į kokybiškas studijas“. Šis teiginys nėra pagrįstas, nes aukštųjų mokyklų dydžiai ženkliai skiriasi ir tai nebūtinai daro įtaką studijų kokybei, neatsižvelgiama į aukštųjų mokyklų plėtros galimybes ir studentų pasirinkimą. Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „jaunimas turėdamas galimybę laisvai rinktis, renkasi, vadinamas lengvas studijas”. Šis teiginys taip pat niekuo nepagrįstas ir netiksliai apibūdina studijų pasirinkimo procesą bei motyvaciją. Nėra pagrindžiama, kodėl tam tikrų specialybių studijos įvardijamos kaip „lengvos“.
LLRI siūlo nepritarti įstatymo projektui, nes jis panaikintų konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, turėtų neigiamą įtaką studijų kokybei ir apribotų studento pasirinkimą.
