Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 29, 30, 31 ir 36 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. 14-1455
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo įstatymo projektą Nr. 14-1455 ir pateikia savo pastabas ir siūlymus.
Dėl 2 str. 2 d. ir 3 str. 1 d. numatyto pajamų iš paskirstytojo pelno ir išmokų už veiklą gaunančių valdybos ar stebėtojų tarybos narių apmokestinimo “Sodros” įmokomis
Įstatymo projekte numatyta praplėsti asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu, ratą, įtraukiant ir asmenis, gaunančius pajamas iš paskirstytojo pelno ir išmokas už veiklą valdybose ar stebėtojų tarybose.
Visų pirma, nėra iki galo aišku, kokias pajamas siūloma apmokestinti: ar apmokestinamos tik valdybų ir stebėtojų tarybų narių gaunamos išmokos už veiklą šiuose dariniuose, ar ir kitos lėšos, gaunamos iš paskirstytojo pelno (pavyzdžiui, dividendai). Kadangi tantjemos yra mokamos iš paskirstytojo pelno, įstatymo projekto nuostatos 2 str. 2 d. dalis “pajamas iš paskirstytojo pelno ir” yra klaidinanti ir perteklinė.
Net ir tuo atveju, jei siūloma “Sodros” įmokomis apmokestinti tik tantjemas, tokia nuostata yra ydinga tiek ekonominiu, tiek viešųjų finansų požiūriu. Ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Šios pajamos nėra reguliarios, skirtingai nuo samdomo darbuotojo, valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar jam bus išmokėtos tantjemos ir kokio dydžio – sprendimą priiima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams, kurie nėra apmokestinami “Sodros” įmokomis, tad tai turėtų galioti ir tantjemoms.
Šios nuostatos taikymas būtų ydingas ir viešųjų finansų požiūriu, kadangi būsimos mokestinės pajamos gali būti mažesnės, negu dabar surenkama mokesčių nuo tantjemų. Aiškinamajame rašte teigiama, kad apmokestinus tantjemas “Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas būtų papildytas apie 50 mln. Lt.”. Turint omenyje, kad 2012 m. buvo išmokėta 81,3 mln. litų tantjemų, žadami 50 mln. litų sudarytų net 62,5 proc. nuo išmokėtų tantjemų. Todėl ši aiškinamojo rašto nuostata yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės. Kai 2009 m. “Sodros” įmokomis tapo apmokestintos autorinės pajamos, jų apimtys per pirmus metus krito perpus, o per visą 2008 – 2012 m. laikotarpį smuko net 5 kartus. Jeigu tantjemų apimtys kristų tiek pat, siūlomas apmokestinimas turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams: būtų surenkama 5,5 mln. litų mažiau mokesčių nuo tantjemų, negu surenkama dabar.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą “Neigiamų pasekmių nenumatoma. Gali kilti mažųjų bendrijų vadovų bei pajamas iš paskirstytojo pelno ir išmokas gaunančių valdybos ir stebėtojų tarybos narių nepasitenkinimas dėl atsiradusios prievolės mokėti socialinio draudimo įmokas.” Turint omenyje galimai mažėsiančias tantjemų apimtis, iššauktas išaugusios mokesčių naštos, biudžetas gali ne gauti, o prarasti dalį nuo tantjemų sumokamų mokesčių. Šias neigiamas pasekmes būtina įvertinti.
Prognozuojant būsimas pasekmes siūlome įvertinti ir tai, kad naujai draudžiamų asmenų draudimo pajamos šiandien reikš papildomas valstybinio socialinio draudimo išlaidas ateityje. Turint omenyje prastėjančią Lietuvos demografinę padėtį, siūlome ne plėsti valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų ratą, o užtikrinti saugesnę senatvę šiuo metu draudžiamiems asmenims, sudarant galimybes daugiau lėšų skirti kaupiamajai pensijai.
Dėl 2 str. 2 d. numatyto verslo liudijimų savininkų privalomo pensijų socialinio draudimo papildomai pensijos daliai ir 5 str. 3 d. numatytos šių asmenų apmokestinamų pajamų bazės
Pagal dabartinę tvarką, verslo liudijimų savininkai moka fiksuoto dydžio “Sodros” įmokas ir yra privalomai draudžiami papildomai pensijos daliai. Projekte siūloma 1) panaikinti fiksuotas įmokas, nustatant, kad apmokestinamos pajamos sudaro pusę deklaruotų individualios veiklos pajamų, 2) šiuos asmenis privalomai drausti ne tik pagrindinei, bet ir papildomai pensijos daliai.
Visų pirma, nelogiška reikalauti mokėti “Sodros” įmokas nuo deklaruotų pajamų, t.y. apyvartos. Viena iš veiklų, kuria galima veikti pagal verslo liudijimą yra prekyba, o deklaruojant pajamas, prekių įsigijimo išlaidos nėra atskaitomos. Projekte teikiamas siūlymo įgyvendinimas reikštų, kad “Sodros” įmokos gali viršyti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Tai reikštų, kad atsirastų prievolė mokėti “Sodros” įmokas net ir tuomet, kai grynosios pajamos nėra uždirbamos ir patiriamas nuostolis. Tai būtų neteisinga ir nelogiška.
Vienas iš pagridinių verslo liudijimų privalumų – galimybė prieš pradedant veiklą sumokėti fiksuoto dydžio įmokas ir veikti nepergyvenant dėl konkrečių mokesčių dydžio apskaičiavimo. Siūlymas verslo liudijimų savininkams mokėti “Sodros” įmokas nuo deklaruotų pajamų panaikintų šį esminį verslo liudijimų privalumą ir bruožą. Tai sumažins legalios veiklos patrauklumą ir padidins administracinę naštą 81 tūkst. gyventojų, kurie pernai vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.
Šis siūlymas padidintų ne tik administracinę, bet ir mokesčių naštą daliai pagal verslo liudijimus veikiančių gyventojų. Remiantis projekte nustatytais parametrais, “Sodros” įmokos didėtų tiems gyventojams, kurių mėnesinės deklaruojamos pajamos viršyja 1370 Lt (16440 Lt per metus).
Svarbu ir tai, kad nukentėtų ir tie gyventojai, kuriems mokėtinos “Sodros” įmokos sumažėtų, nes jie netektų ir dalies stažo. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, mokėdamas “Sodros” įmokas už vieną kalendorinį mėnesį, asmuo įgyja vieną mėnesį stažo. Įvedus siūlomą tvarką, vieneri metai veiklos pagal verslo liudijimą daliai gyventojų reikštų mažiau nei vienerius metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Tai sumažintų gyventojų galimybę įgyti minimalų stažą “Sodros” pensijai gauti arba gauti priedą už stažą.
Dėl 5 str. 2 d. numatyto mažųjų bendrijų vadovų pajamų pagal civilinę (paslaugų) sutartį apmokestinimo “Sodros” įmokomis
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokio tikslo siekiama siūlant apmokestinti mažųjų bendrijų vadovus “Sodros” įmokomis. Taip pat nenurodyta, kodėl iš visų asmenų, gaunančių pajamas pagal civilines (paslaugų) sutartis, išskiriami ir diskriminuojami būtent mažųjų bendrijų vadovai. Kadangi šios nuostatos motyvai neatskleidžiami, darytina išvada, kad toks pagal civilines (paslaugų) sutartis pajamas uždirbančių mažųjų bendrijų vadovų apmokestinimas yra nepagrįstas ir diskriminacinis.
Dėl 5 str. 3 d. numatytos minimalios “Sodros” įmokų bazės
Šia įstatymo projekto nuostata siūloma nustatyti minimalią “Sodros” įmokų bazę individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ar mažųjų ūkinių bendrijų nariams.
Projekto aiškinamajame rašte nenurodytas siektinas tikslas, o pati nuostata suformuluota itin sudėtingai. Neaišku, kodėl turi būti įvedamos įmokų “grindys” ir kodėl jos būtų taikomos šiais konkrečiais atvejais. Įstatyme reglamentuojama, kad šių asmenų apmokestinamą pajamų bazę sudaro išimama asmeniniams poreikiams suma, tuo tarpu minimalių “grindų” įvedimas nepagrįstai padidintų mokesčių naštą šiems asmenims.
Nuostatos nepagrįstumą iliustruoja dar ir tai, kad projekto 7 str. 3 d. siūloma atsisakyti ūkininkams taikomos minimalios “Sodros” įmokų bazės. Tad neteisinga ir nepagrįsta tai, kad naikinant minimalias “grindis” ūkininkams siūloma jas įvesti kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
Dėl 5 str. 4 d. numatyto “Sodros” įmokų “lubų” savarankiškai dirbantiems asmenims padidinimo
Kaip ir anksčiau nagrinėtos nuostatos atveju, aiškinamajame rašte nemotyvuojama, kodėl siūloma priimti šią nuostatą. Siūlomas 60 draudžiamųjų pajamų dydžių suma viršytų “Sodros” išmokų “lubas”, o taikyti didesnes “lubas” įmokoms negu išmokoms būtų neteisinga. Siūlome suvienodinti abu dydžius arba nekeisti esamo įmokų “lubų” dydžio.
Dėl 6 str. 2 d. numatytų “Sodros” įmokų mokėjimo išimčių panaikinimo
Šiuo straipsniu siūloma atsisakyti tokių svarbų “Sodros” įmokų mokėjimo veikiant pagal verslo liudijimus išimčių kaip išimties senatvės ar netekto darbingumo pensijų gavėjams, gaunantiems šalpos pensiją, esantiems privalomai draudžiamiems socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kt.
Šios nuostatos įgyvendinimas padidintų mokesčių naštą daliai verslo liudijimų savininkų. “Sodros” įmokas tektų mokėti savarankiškai dirbantiems pensininkams, o tai yra nelogiška, nes senatvės pensijos stažą jie įgijo ir pensiją jau gauna. Neaišku, kodėl išimtis būtų naikinama netekto darbingumo pensijų ir šalpos pensijų gavėjams, kadangi tai yra pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, tad nederėtų didinti šiems gyventojams tenkančią mokesčių naštą.
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad savivaldybių tarybos šiems asmenims gali nustatyti žemesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Jeigu gyventojams taikoma išimtis dėl GPM, kuris neretai mažesnis nei “Sodros” įmokos, nelogiška, kad išimtis nebūtų taikoma ir “Sodros” įmokų atveju.
Neteisinga ir tai, kad įmokas tektų mokėti asmenims, kurie šiuo metu privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šie asmenys jau moka “Sodros” įmokas, o veikdami pagal verslo liudijimą siekia uždirbti papildomas pajamas ir tokiu būdu padidinti savo šeimos pajamas. Papildomų “Sodros” įmokų įvedimas, įvedant ydingą daugkartinį gyventojų apmokestinimą “Sodros” įmokomis 1) sumažintų individualios veiklos pagal verslo liudijimą patrauklumą, 2) atimtų galimybes iš jau dabar privalomai “Sodra” draudžiamų žmonių užsidirbti papildomai arba 3) skatintų juos vykdyti veiklą nelegaliai, nemokant nei “Sodros”, nei PSD įmokų ar gyventojų pajamų mokesčio.
Pasiūlymai:
1. Neapmokestinti tantjemų “Sodros” įmokomis, nes tai lemtų tantjemų apimčių mažėjimą, o bendros nuo tantjemų surenkamų mokesčių pajamos gali tapti dar žemesnės, negu surenkama dabar. Jeigu tantjemų apimtys kristų tiek pat, kiek krito autoriniai atlyginimai, siūlomas apmokestinimas reikštų 5,5 mln. litų mažiau mokesčių nuo tantjemų, negu surenkama dabar.
2. Palikti galioti esamą “Sodros” įmokų tvarką asmenims, veikiantiems pagal verslo liudijimus, nes projekto siūlymas didintų administracinę ir mokesčių naštą, mažintų gyventojų galimybes įgyti stažą. Taip pat siūlome palikti galioti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1. d. numatytas išimtis pensijų gavėjams, asmenims, privalomai draudžiamiems socialiniu draudimu ir t.t.
3. Neįvesti prievolės mokėti “Sodros” įmokas pagal civilines (paslaugų) sutartis pajamas uždirbantiems mažųjų bendrijų vadovams, nes tokia tvarka būtų diskriminacinė.
4. Suvienodinti “Sodros” įmokų ir išmokų “lubas” savarankiškai dirbantiems asmenims arba palikti galioti nustatytas 48 draudžiamųjų pajamų dydžio įmokų “lubas”.
5. Neįvesti minimalios “Sodros” įmokų bazės individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ar mažųjų ūkinių bendrijų nariams.
6. Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose aiškinti ir atskleisti priežastis, kodėl siūlomos nuostatos turėtų būti priimtos, kokių tikslų siekiama. Nagrinėto projekto aiškinamajame rašte ne tik kad pasigesta skaidrios motyvacijos ir aiškiai užsibrėžtų tikslų, bet pastebėta ir klaidinančių teiginių.
