Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 30 ir 43 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. 13-2876-03 numatyto mokestinių nuostolių perkėlimo ribojimo
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 30 ir 43 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. 13-2876-03 ir teikia savo pastabas ir pasiūlymą.
Šio įstatymo 2 straipsnyje siūloma riboti ankstesnių laikotarpių mokestinių nuostolių perkėlimą iki 50 procentų mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno.
Esamos tvarkos tikslingumas
Šiuo metu egzistuojantis neribotas nuostolių perkėlimas svarbus dėl to, kad tai padeda išlyginti netolygumus, atsirandančius dėl metų trukmės mokestinio laikotarpio. Vienerių metų trukmės mokestinis laikotarpis yra toks pat dirbtinas ir sutartinis dalykas kaip kad jeigu būtų vienos dienos, savaitės ar mėnesio mokestinis laikotarpis. Nuostolių perkėlimas reikalingas tam, kad įmonė galėtų išbristi iš sunkumų. Reikia pažymėti, kad esama tvarka nėra „mokesčių lengvata“, o yra normali mokestinė praktika, taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Maltoje, Švedijoje, Airijoje.
Įstatymo projekto nepakankamas pagrįstumas
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šio siūlymo tikslas yra „užtikrinti biudžeto pajamų iš pelno mokesčio srautų subalansavimą“.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kas žvelgiant iš valstybės biudžeto perspektyvos pagerina biudžeto pajamų srautų subalansavimą, žvelgiant iš mokesčių mokėtojų perspektyvos, pablogina jų finansinę padėtį. Priėmus šį įstatymo projektą, įmonės privalėtų mokėti pelno mokestį net ir tuomet, kai įmonės veikla, vertinant tęstiniame laikotarpyje, yra nuostolinga.
Įstatymo projekto neatitikimas Vyriausybės programai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos skiltyje „Neatidėliotini Vyriausybės veiklos prioritetai“ įtvirtinta, kad vienas iš pagrindinių veiklos prioritetų yra „spartus investicijų ir verslo sąlygų gerinimas“.
Skiltyje „Ekonomikos skatinimas“ pažymima, kad „turi atsigauti smulkusis ir vidutinis verslas“.
Dalyje „Mokesčių politika“ žadama, kad mokesčių politika „nežlugdys verslo ir gamybos“.
Kadangi šio projekto tikslas yra labiau apmokestinti verslą, darytina išvada, kad projektas neatitinka Vyriausybės programos.
Investicinės aplinkos bloginimas
Priėmus svarstomą įstatymo projektą, Lietuva taptų mažiau patraukli vietiniams ir užsienio investuotojams. Įmonėms taptų naudingiau perkelti savo pelną/nuostolį į palankesnę mokesčių sistemą turinčias šalis – Latviją, Maltą, Švediją ar Airiją, kur nuostolių perkėlimas neribojamas.
Estijoje apmokestinamas tik paskirstytas pelnas, tad nuostolių perkėlimo klausimas apskritai neiškyla.
Itin daug investicijų pritraukiantys Nyderlandai, nors ir riboja nuostolių perkėlimą laiko prasme, leidžia nuostolius perkelti ne tik į 9 m. priekį, bet ir 1 m. atgal – tokiu būdu šiemet nuostolius patiriančios įmonės gali susigrąžinti dalį anksčiau sumokėto pelno mokesčio. Krizės metu taisyklės pakeistos mokesčių mokėtojų naudai, leidus 2009-2011 m. patirtus nuostolius perkelti net 3 m. atgal.
Tokiu būdu palankesnių negu Lietuvoje jurisdikcijų ieškantys kapitalo savininkai turi platų pasirinkimą, kur perkelti įmonės pelną/nuostolį.
Abejotina nauda valstybės biudžetui
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad apribojus mokestinių nuostolių perkėlimą „valstybės biudžetas gautų iki 140 milijonų litų pajamų iš pelno mokesčio“.
Kaip jau pažymėta, įmonėms taptų patraukliau perkelti pelną/nuostolį į mokestinių nuostolių perkėlimą neribojančias jurisdikcijas, todėl planuojamos biudžeto pajamos gali būti įvertintos per daug statiškai, neįvertinant dinaminių pokyčių.
Didesnis mokėtinas pelno mokestis turės būti sumokėtas lėčiau keliamų atlyginimų, mažesnių investicijų apimčių, didėjančių kainų (ir, atitinkamai, mažėjančių pardavimų) sąskaita. Taigi, net jeigu ir būtų surinktos papildomos lėšos iš pelno mokesčio, pajamų iš kitų mokesčių (GPM, „Sodros“ įmokos, PVM ir kt.) augimas būtų ne toks spartus. Todėl bendra svarstomo įstatymo projekto nauda valstybės biudžetui yra geriausiu atveju abejotina.
Išvados
Esama neriboto nuostolių perkėlimo tvarka yra logiška ir teisinga, kadangi ji leidžia įmonėms išbristi iš sunkumų, nemokėti pelno mokesčio tol, kol veikla yra nuostolinga. Šios tvarkos negalima vadinti „mokesčių lengvata“.
Svarstomas įstatymo projektas didintų mokesčių naštą ir blogintų verslo sąlygas, todėl prieštarautų Vyriausybės programai.
Vietiniams ir užsienio investuotojams taptų patraukliau perkelti pelną/nuostolį į mokesčių perkėlimą neribojančias jurisdikcijas – Latviją, Estiją, Maltą, Airiją, Švediją.
Žadama nauda valstybės biudžetui gali būti daug mažesnė, negu prognozuojama dėl žemesnio kitų mokesčių surinkimo arba įmonių pelno/nuostolio iškėlimo iš Lietuvos.
Pasiūlymas
Siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12, 30 ir 43 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. 13-2876-03 2 straipsnyje numatytam mokestinių nuostolių perkėlimo ribojimui.
