Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui Dėl papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams ar jų grupėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo 14-7648
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo ir pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui Dėl papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams ar jų grupėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo 14-7648 (toliau – Projektas).
SANTRAUKA
Jei pažeidžiamus vartotojus apibrėžtume pagal faktą, ar jie gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, pažeidžiamais vartotojais gali būti pripažinta didžioji dalis buitinių vartotojų Lietuvoje. 2012 m buvo išmokėta 1,1 milijono litų. Valstybinio socialinio draudimo pensijų: 600 tūkst., senatvės pensijų, 265 tūkst. -invalidumo pensijų, 77 tūkst. – našlaičių pensijų, 143 tūkst. – netekto darbingumo pensijų. Siūlome pažeidžiamų vartotojų sąvoką nustatyti pagal pajamų ir turto testą, taikomą visam namų ūkiui.
Projekte nėra numatyta, kas padengs sąnaudas, dėl papildomų garantijų pažeidžiamiems vartotojams (pvz., elektros energijos tiekimo nenutraukimo, ar delspinigių už įsiskolinimą netaikymą). Pagal dabar galiojančius teisės aktus, kyla pavojus, kad šios sąnaudos bus tiesiog perkeltos kitiems vartotojams. Siekiant išvengti nuostolių perkėlimo vartotojams reikėtų numatyti mechanizmą, kad įmonės būtų kompensuojamos iš biudžeto už dėl pažeidžiamų vartotojų veiklos ar neveikimo patiriamus nuostolius ar sąnaudas.
Pažeidžiamų vartotojų apibrėžimas yra per platus
Projekto aprašo 6 dalyje pažeidžiami vartotojai apibrėžiami kaip „nepasiturintys gyventojai“ (6.1) ir „asmenys, kuriems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos“ (6.2). Toks apibrėžimas jau savaime maišu du skirtingus pažeidžiamų vartotojų nustatymo principus: pajamų ir turto testas (kurį geriausiai atitinka 6.1. punkte išdėstytas principas) ir institucinis nustatymas (t.y. žmonės, kuriems parama yra paskirta). Toks apibrėžimas potencialiai labai išplečia pažeidžiamų vartotojų ratą. Pažeidžiamo vartotojo sąvokai apibrėžti tikslinga būtų pasirinkti vieną kriterijų, pvz., pajamų ir turto testą. Primename, kad Direktyvos[1] 7 straipsnis šalims narėms palieka gana plačią diskreciją, nustatant pažeidžiamo vartotojo apibrėžimą.
Pažeidžiamų vartotojų apibrėžimas gali būti pritaikytas didelei daliai buitinių vartotojų Lietuvoje
2012 m. Valstybinio socialinio draudimo pensijų buvo išmokėta 1,1 milijono. Iš jų, 600 tūkst., senatvės pensijų, 265 tūkst. invalidumo pensijų, 77 tūkst. našlaičių pensijų, 143 tūkst. netekto darbingumo pensijų.[2] Nors yra atvejų, kuomet vienas asmuo gauna daugiau nei vieną pensiją, akivaizdu, kad pažeidžiamus vartotojus apibrėžiant pagal faktą, ar jie gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, pažeidžiamais vartotojais gali būti pripažinta didžioji dalis buitinių vartotojų Lietuvoje.
Asmenys, kuriems yra paskirtos valstybinės socialinės draudimo pensijos, nebūtinai yra sunkioje materialinėje būklėje
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 str. Lietuvoje egzistuoja šios valstybinio socialinio draudimo rūšys:
– senatvės; netekto darbingumo;
– našlių ir našlaičių;
– maitintojo netekimo pensijos;
– ištarnauto laiko pensijos paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d.;
-invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d.
Akivaizdu, kad ne kiekvienas asmuo gaunantis valstybinės socialinės draudimo pensiją yra susiduriantis su materialiniais nepritekliais.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad buitinių vartotojų atveju sutartys yra sudaromos tarp tiekėjo ir vieno iš šeimos (namų ūkio) narių. Tikėtina, kad pasitaikys nemažai atvejų, kuomet sutarties sudarytojas patektų į pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą, nors kiti jo šeimos nariai iš tikro neatitiktų pažeidžiamų vartotojų apibrėžimo. Taip pat tikėtina ir kita situacija, kuomet sutarties sudarytojas neatitinka pažeidžiamo vartotojo sąvokos, o jo šeimos nariai – atitinka. Jei pažeidžiami vartotojai yra apibrėžiami kaip individai, o elektros energiją vartoja šeimos (namų ūkiai), tikėtina, kad garantijomis ir privilegijomis, skirtomis pažeidžiamiems vartotojams iš tikro naudosis vartotojai, kurie nėra pažeidžiami. Todėl tokių asmenų priskyrimas prie pažeidžiamų vartotojų nepagrįstai išplėstų apsaugotų vartotojų skaičių.
Kas tiekėjams kompensuos nuotolius dėl pažeidžiamiems vartotojams suteiktų išskirtinių sąlygų?
Projektas numato, kad tam tikrais atvejais pažeidžiamiems vartotojams nesumokėjus už elektros energiją (ar atskiras energijos vartojimo paslaugas, pvz., persiuntimą), tokiems vartotojams negalima nutraukti elektros energijos tiekimo, už įsiskolinimą skaičiuoti delspinigius ir pan. Tikėtina, kad tai sukels finansinių sąnaudų elektros energijos tiekėjams, skirstymo, perdavimo sistemos įmonėms.
Projekte nenumatyta, kas ir kaip nepriklausomiems tiekėjams kompensuos šiuos nuostolius. Tokie įpareigojimai ir nenumatytas kompensavimo mechanizmas gali dar labiau sumažinti paskatas nepriklausomiems tiekėjams teikti paslaugas buitiniams vartotojams. Tai sustabdytų rinkos santykių įsigalėjimą buitinių elektros energijos vartotojų segmente. Tokia pasekmė prieštarautų strateginėms elektros energijos sektoriaus nuostatoms vartotojus numatytoms Direktyvoje 2009/72/EB[3].
Tiesa, dauguma buitinių vartotojų Lietuvoje naudojasi visuomenino tiekėjo paslaugomis. Tai savo ruožtu sukelia kitą problemą. Visuomeninio tiekimo kaina yra reguliuojama ir nustatoma pagal VKEKK metodiką[4]. Darbo su vartotojais sąnaudos yra viena iš reguliuojamos kainos sudedamųjų dalių. Tai reiškia, kad sąnaudos, kurias nepriklausomas tiekėjas patirs dėl išskirtinių sąlygų gali būti perkeltos kitiems vartotojams.
Taip pat tikėtina, kad skirstymo ir perdavimo įmonių patirti nuostoliai taip pat bus perkelti į reguliuojama monopolinę kainą vartotojams.
Nenumačius, kaip elektros energijos tiekėjams ir kitoms įmonėms bus kompensuojama už dėl pažeidžiamų vartotojų patiriamus netekimus, tikėtina, kad tai didins elektros energijos kainas kitiems vartotojams.
Kitos pastabos
Projekte išdėstytos nuostatos dėl energijos tiekimo pažeidžiamiems vartotojams gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Viena vertus Projekto 7.1 straipsnyje teigiama, kad pažeidžiamiems vartotojams negalioja Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 15.6 ir 15.7 punktų ir Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 16.2 ir 16.3 punktų reikalavimai. O būtent minėti punktai ir numato elektros energijos tiekimo nutraukimą vartotojams, kurie neatsiskaito už suvartotą elektros energiją.
Kita vertus, Projekto 7.2 straipsnyje minima, kad apie elektros energijos nutraukimą pažeidžiami vartotojai informuojami prieš 20 dienų (paprastiems vartotojams numatytas terminas – 15 dienų). Tokiu atveju tampa neaišku, kokiu teisiniu pagrindu už elektros energiją neatsiskaitantiems pažeidžiamiems vartotojams būtų galima nutraukti elektros energijos tiekimą.
Išvados ir siūlymai
- 1. Projekte numatytas pažeidžiamų vartotojų apibrėžimas yra per platus. Jį potencialiai galima pritaikyti didžiajai daliai Lietuvos buitinių vartotojų. Siūlome pažeidžiamų vartotojų sąvoką nustatyti pagal pajamų ir turto testą, taikomą visam namų ūkiui.
Projekte nenumatyta, kaip elektros energijos tiekėjams ir kitoms įmonėms bus kompensuojama dėl pažeidžiamų vartotojų veiklos ar neveikimo patirtų nuostolių. Siekiant išvengti nuostolių perkėlimo vartotojams reikėtų numatyti mechanizmą, kad įmonės būtų kompensuojamos iš biudžeto už dėl pažeidžiamų vartotojų veiklos ar neveikimo patiriamus nuostolius ar sąnaudas.
[1] Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl Elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
[2] Šaltinis: Valstybinis socialinis draudimas: statistiniai duomenys 2012, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
[3] Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl Elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
[4] Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. O3-199 „Dėl Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos“, paskutinis pakeitimas 2014-07-14, Nr. 2014-10199
