Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo NR. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
1) Įstatymo projektu pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta teisė gauti informciją
Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad draudžiama maisto papildų reklamoje informuoti apie jų kainų sumažinimą. Šiuo pakeitimu būtų uždrausta įvairiomis vaizdinėmis priemonėmis ir kitais būdais, pavyzdžiui, per televiziją, radiją, spaudą, internetą reklamuoti maisto papildų kainų sumažinimą, t. y. nuolaidas. Esant tokiam draudimui vartotojai negalėtų gauti informacijos apie tai, kur galėtų įsigyti maisto papildų už mažesnę kainą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2005 m. spalio 1 d. nutarimu yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta informacijos laisvė apima ir reklamos laisvę. KT pažymėjo, kad įstatymų leidėjas reklamos laisvę ribodamas tam, kad būtų apsaugota žmogaus sveikata, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų išlaikyta protinga pusiausvyra tarp Konstitucijoje valstybei nustatyto įpareigojimo rūpintis žmonių sveikata ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti. Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra jiems žalinga. [1]
Taigi, bet kokie siūlymai uždrausti reklamuoti, šiuo atvejų maisto papildų kainų sumažinimą, turi būti pagrįsti. Projekto rengėjams nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, kad maisto papildų kainų sumažinimo reklama kenkia žmonių sveikatai, galima teigti, kad toks draudimas ne tik yra nepagrįstas, bet ir prieštarauja minėtam KT nutarimui bei Konstitucijoje įtvirtintai teisei nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.
2) Įstatymo projektas labiausiai pakenks vartotojams
Įstatymo projektu siekiama suvaržyti vartotojų galimybes sužinoti apie pigiausias maisto papildų kainas iš reklaminio turinio informacijos.
Gyventojai neretai iš įvairaus pobūdžio reklamos sužino, kad tam tikroje vietoje galima įsigyti maisto papildų pigiau. Tokie argumentai, kad gyventojai pamatę reklamą neturint poreikio imta pirkti maisto papildus prasilenkia su realybe. Maisto papildai nėra pigūs (net ir su nuolaida), todėl abejotina, ar kiekvienas žmogus pamatęs reklamą skuba juos pirkti neturint realaus poreikio.
Maisto papildai perkami pagal poreikį, kai žmogui jų iš tikrųjų reikia, pavyzdžiui: kai nėra galimybės gauti visų reikalingų maistinių medžiagų iš pilnavertės mitybos, kai norima sustiprinti imunitetą, kai gydytojas rekomenduoja įsigyti ir pan. Neretai tie žmonės, kurie itin rūpinasi sveikata, renkasi brangesnį maisto papildą, todėl jo pasirinkimui reklama nedaro jokios įtakos. Taip pat, jei gydytojas rekomenduoja įsigyti vienokį ar kitokį maisto papildą tada nei kaina, nei reklama nėra pagrindiniai kriterijai renkantis maisto papildą. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad kainų sumažinimo reklama skatina maisto papildų pirkimą ir neracionalų vartojimą, neteisinga.
Įstatymo projektu draudžiama maisto papildų kainų sumažinimo reklama tokių papildų, už kuriuos gyventojai susimoka patys. Būtent tokiais draudimais valdžia siekia sumažinti maisto papildų pirkimą ir reguliuoti, kam žmonės išleidžia savo asmenines lėšas. Maisto papildai nėra valstybės finansuojama prekė. Todėl įstatymų leidėjas neturi kontroliuoti žmonių disponavimo asmeninėmis lėšomis, nepagrįstai varžyti vartojimo laisvės ir pasirinkimo, ir tokiais draudimais riboti maisto papildų prieinamumo tiems gyventojams, kuriems iš tikrųjų jų reikia.
Savaime suprantama, kad siūlomas įstatomo projektas nedraustų reklamuoti konkretaus pardavėjo ar maisto papildų kainas apskritai, tačiau būtų uždrausta reklamuoti maisto papildų kainų nuolaidas. Reklamą pardavėjai dažniausiai ir naudoja tam, kad informuotų vartotojus apie galimybes įsigyti reikalingų kokybiškų maisto papildų pigiau. Išlikus galimybei reklamuoti tik maisto papildų kainas apskirtai, vartotojai galėtų sužinoti, ar tai prekei taikoma nuolaida, tik fiziškai apsilankius pas pardavėją.
3) Maisto papildų kainų sumažinimo reklamos draudimas – perteklinis reguliavimas
Maistų papildų rinka ir jų reklama jau dabar griežtai reglamentuojama. Maito papildai turi atitikti daugybę ženklinimo, reklamavimo, pristatymo, sudėties ir kitų reikalavimų. Šiuo metu maisto papildų reklama yra pakankamai reglamentuojama. Todėl bet koks siūlymas dar griežčiau reguliuoti maisto papildų reklamą, neesant pagrįstoms priežastims, laikytinas pertekliniu reguliavimu.
Šiuo metu maisto papildų reklamoje draudžiama: 1) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 2) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams ir kt. Reklamos įstatyme yra apibrėžta griežta atsakomybė ir didelės baudos už reklamos pažeidimus.
Maisto papildų ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ reikalavimus. Maisto papildo etiketėje turi būti nurodoma, jog produktas yra „maisto papildas“. Ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus, neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio2.
Taip pat yra taikomi ir griežti reikalavimai maisto papildų sudėčiai. Maisto papilduose galima naudoti tik tuos vitaminus ir mineralines medžiagas bei jų formas, kurie yra įtraukti į Europos Komisijos reglamentą[2]. Maisto papildai, kaip ir kitos maisto kategorijos turi atitikti Maisto įstatymo nurodytus saugos, kokybės, informavimo ir kitus reikalavimus.
Dar visai neseniai nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai, siekiant atskirti maisto papildus nuo vaistinių preparatų bei maisto produktų, įstatymas nurodo šios kategorijos reklamoje pateikti aiškią nuorodą „Maisto papildas“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitose ES šalyse nėra draudžiama maisto papildų kainų sumažinimo reklama, todėl Lietuva būtų pirmoji šalis, kuri taikytų tokį reguliavimą. Manytume, kad šiuo metu maisto papildų reklama yra reglamentuojama pakankamai ir neturėtų būti taikomi griežtesni ir pertekliniai reguliavimai nei kitose šalyse.
4) Įstatymo projektas yra diskriminacinis
Pagal apibrėžimą maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.[3] Taigi, maisto papildai yra viena iš maisto produktų kategorijų, kuriai taikomas Reklamos įstatymo 14 str., atskirai reglamentuojantis maisto reklamą.
Pažymėtina, kad kitoms maisto produktų kategorijoms nėra draudžiama kainų sumažinimo reklama. Todėl toks siūlomas draudimas būtų taikomas išimtinai maisto papildams. Apskritai reguliavimo išimtys yra įmanomos esant pagrįstai priežasčiai. Norėdamas pateisinti tokios išimties taikymą, įstatymo projekto rengėjas turi įrodyti, kad ji tikrai būtina. Projekto rengėjas to neįrodo, o teigti, kad maisto papildų kainų sumažinimo reklama kenkia žmonių sveikatai yra ir nepagrįsta, ir nelogiška.
Savaime suprantama, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi dėl įsigyto maisto papildo. Taip dažniausiai yra dėl to, kad asmuo nesaikingai ir nesaugiai vartojo maisto papildus, kad prieš pirkdamas nepasitarė su gydytoju ar farmacininku. Tačiau tai neįrodo, kad taip nutinka dėl maisto papildų reklamos įtakos. Greičiau tai yra informacijos stoka bei paties gyventojo aplaidumas. Tai, kad pasitaiko atvejų, jog vartotojai skundžiasi dėl netinkamai pasirinktų maisto papildų sukeliamų pasekmių, būtent ir byloja apie informavimo spragas bei trūkumus. Todėl bet koks diskriminacinio pobūdžio draudimas išskirtinai vienai maisto produktų kategorijai nėra tinkama priemonė spręsti problemą, kurią prieš tai dar reikia pagrįstai įrodyti. Išsamesnės informacijos apie maisto papildų vartojimą teikimo užtikrinimas vartotojams tiek konsultuojantis su gydytojas, tiek su farmacininkais būtų efektyvesnė priemonė nei kainų sumažinimo reklamos draudimas.
5) Įstatymo projektu ribojama ūkinės veiklos laisvė ir konkurencija
Įstatymo projektu apribojant ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę reklamuoti nuolaidas (t. y. savo, kaip ūkio subjekto, siūlomus privalumus), kurias gali pasiūlyti vartotojams, palyginus su kitais ūkio subjektais, tai gali neigiamai paveikti konkurenciją.
Neretai kaina yra lemiamas veiksnys konkurenciniame pranašume prieš kitus ta pačia veikla užsiimančius pardavėjus. Reklama apie kainų sumažinimą taip pat yra svarbi konkurencijos priemonė. Joje ne tik reklamuojamas pardavėjas, bet svarbiausia – žmogus iš reklamos sužino, kad būtent pas tą pardavėją jis galės įsigyti reikalingą prekę pigiau.
Pardavėjai, reklamuodami savo prekes yra skatinami varžytis su konkurentais dėl vartotojų. Visų pirma, reklamuodami kainų sumažinimą. Dėl to labiausiai laimi vartotojai, gaudami informaciją apie prekę ir įvertinę įvairių subjektų siūlomas analogiškas prekes, gali pasirinkti, kurio pardavėjo siūloma prekė jam yra tinkamiausia.
Svarbu tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekviena reklama yra informacija; tai savita informacijos rūšis. Reklama yra svarbi konkurencijos priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys, kad šis įstatymo projekto siūlomos nuostatos yra analogiškas anksčiau pateiktam Farmacijos įstatymo projektui[4], kuriame numatyta drausti reklamuoti vaistinių preparatų kainų sumažinimą.
Konkurencijos tarybos nuomone[5], pastaruoju projektu siūloma apriboti ūkio subjekto ūkinės veiklos laisvę. Ji taip pat pažymėjo, kad apribojimai reklamai beveik visada sumažina ūkio subjektų ekonominę naudą, o vartotojai gali patirti žalą, kadangi nebus pakankamai informuoti. Savaime suprantama, kad tai galioja visoms prekėms ir paslaugoms, nepriklausomai, ar tai būtų vaistai ar maisto papildai. Šios institucijos pastabos ir pasiūlymai nebuvo įtraukti į derinimo lentelę, į juos nebuvo atsižvelgiama. Nors Projekto rengėjai, vertindami įstatymo projekto poveikį ūkio subjektų konkurencijai, visų pirma, turėtų atsižvelgti į šios institucijos nuomonę.
6) Priėmus įstatymo projektą maisto papildai gali brangti
Nauju reguliavimu iš dalies panaikinama pardavėjų konkurencija maisto papildų kaina. Uždraudus reklamuoti kainų sumažinimą, sumažės pardavėjų motyvacija nustatyti kuo mažesnes maisto papildų kainas. Todėl, tikėtina, kad maisto papildai gali brangti arba gali mažėti nuolaidų taikymas.
Projekto rengėjai pripažįsta, kad uždraudus maisto papildų reklamoje informuoti apie jų kainų sumažinimą, gali sumažėti kai kurių maisto papildų pardavimai. Sumažėjus pardavimo pajamoms ir pardavėjams norint kompensuoti jų sumažėjimą, gali būti didinama maisto papildų kaina.
7) Kainų sumažinimo reklamos draudimas didins paskatas maisto papildų įsigyti nelegaliu būdu
Uždraudus reklamą apie skirtingas maisto papildų kainas ir jų nuolaidas vartotojas galėtų sužinoti tik fiziškai apsilankęs pardavimo vietoje. Tikėtina, kad tuomet vartotojai dar dažniau maisto papildus pirks nelegaliu būdu arba siųsis iš kitų šalių, nes taip yra pigiau.
Viešoje erdvėje vis dažniau girdima, kad nelegalių maisto papildų rinka vis didėja. Įstatymo projektu uždraudus pardavėjams informuoti vartotojus apie maistų papildų nuolaidas, dėl to jų kaina tikrai nemažės. Gyventojai, norėdami įsigyti pigesnių maisto papildų ir negalėdami gauti informacijos apie kainų sumažinimą iš reklamos, bus skatinami įsigyti maisto papildus nelegaliu būdu. O neretai perkant maisto papildus internetu nelegalūs pardavėjai parduoda reikalavimų neatitinkančius maisto papildus, kas gali pakenkti žmogaus sveikatai.
Pažymėtina ir tai, jog iš įstatymo projekte pateiktos informacijos nėra aišku, kaip priežiūros institucijos kontroliuos maisto papildų kainų sumažinimo reklamos draudimo įgyvendinimą internete, kur šiuo metu klęsti ir legali, ir nelegali maisto papildų prekyba. Todėl, manytina, kad toks reguliavimas labiausiai palies sąžiningai veikiančius maisto papildų pardavėjus, o nelegaliai veikiančių pardavėjų pažeidimus bus sudėtinga susekti, išaiškinti ir pareikalauti atsakomybės.
Išvados ir pasiūlymai
Siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo NR. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir inicijuoti šio įstatymo straipsnio pakeitimo atšaukimą.
