Pastabos ir pasiūlymai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
| SANTRAUKA │Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2163 ir siūlo projektą pakeisti, panaikinant vidaus sandorio išimtį iš Viešųjų pirkimų įstatymo dėl šių priežasčių: vidaus sandorio išimtis prieštarauja Viešųjų pirkime įstatyme numatytiems principams ir mažina konkurenciją; galimybė taikyti vidaus sandorio išimtį kenkia vartotojams, nes taip užkertamas kelias atlikti darbus mažiausia kaina; vidaus sandorio išimtis trukdo veikti privačiam verslui, nes sukuria viešojo administravimo subjektams proteguoti jai priklausančias įmones. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) teikia pastabas ir pasiūlymus Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-2163) (toliau – Projektui).
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 str. 5 d. numatyta, jog Įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.
Ši vidaus sandorių išimtį numatanti nuostata reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, perkantys prekes paslaugas, Įstatymo numatytais atvejais, gali netaikyti viešųjų pirkimų procedūros. Vietoje to, valstybės institucijos paprasčiausiai gali sudaryti sandorį su jai priklausančia įmone.
Projektu numatoma įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti vidaus sandorius ir netaikyti viešųjų pirkimų procedūrų tik tais atvejais, kai sudaro sandorius su perkančiosiomis organizacijomis, o tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos įsigyja prekes, paslaugas ar darbus iš komercinę ar pramoninę veiklą vykdančių ne perkančiųjų organizacijų, visada būtų taikomos viešųjų pirkimų procedūros.
LLRI palaiko iniciatyvą, kuria siekiama susiaurinti vidaus sandorio procedūros taikymą, tačiau pabrėžiame, kad svarstomi pakeitimai nėra pakankami, siekiant padidinti konkurenciją ir pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje. Dėl šios priežasties LLRI siūlo panaikinti Įstatymo 10 str. 5 d. numatytą vidaus sandorio išimtį remiantis žemiau nurodytais argumentais.
1. Vidaus sandorio išimtis prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme numatytiems principams ir mažina konkurenciją
Įstatymo 3 str. numatyti esminiai principai, kuriais remiasi viešieji pirkimai. Numatoma, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pačių pirkimų tikslas yra sudaryti tokią pirkimo sutartį, kuri padėtų perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Vidaus sandorio išimtis iš esmės paneigia visus šiuos įstatyme deklaruojamus principus
Ši procedūra suteikia teisę įsigyjančioms organizacijoms paminti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Turėdamos galimybę pirkimo šalimi pasirinkti sau priklausantį juridinį asmenį, jos eliminuoja iš rinkos kitus galimus subjektus. Taip privatūs subjektai, kurie galėtų būti pirkimo sutarties šalimi, yra diskriminuojami, o juridiniai asmenys, atitinkantys vidaus sandorio išimties kriterijus, yra nepagrįstai apsaugomi nuo konkurencijos.
Valstybės institucijai ką nors perkant, viešųjų pirkimų procedūra turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, iš kokio subjekto yra perkamos prekės ar paslaugos. Viešojo administravimo subjektai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus. Būtent dėl šios priežasties iškyla pareiga šiuos pinigus naudoti kuo skaidriau.
Būtent vidaus sandorio procedūra ir sudaro prielaidas pirkimus vykdyti neskaidriai, t. y. viešojo administravimo subjektai, taikydami vidaus sandorio taisyklę, pasirenka tokį sutarties objekto tiekėją, kuris nebūtinai suteiks geriausias paslaugas už geriausią kainą.
Vidaus sandoris sudaro prielaidas neefektyviam mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimui. Tokiu būdu sąmoningai atsisakoma įvertinti kitus galimus pardavėjus, kurie gali pasiūlyti aukštesnės kokybės prekes, paslaugas ar darbus už geresnę kainą, negu tai galėtų įvykdyti vidaus sandorio metu paskirta įmonė.
Šitokiu būdu absoliučiai eliminuojama konkurenciją skatinanti procedūra. Tokiu būdu viešojo administravimo subjektui priklausančiam juridiniam asmeniui yra sukuriamos privilegijos prieš kitus rinkos dalyvius. Vidaus sandorio galimybė sukuria ydingą praktiką, kurios pagrindu gali būti sudaromos ekonominiu požiūriu neefektyvios sutartys. Taip yra išlaikomi valstybei ar savivaldybėms priklausantys ūkio subjektai, kurie nesugeba efektyviai tvarkytis rinkos sąlygomis.
Būtina atkreipti dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 4 str. draudžia būtent tokius veiksmus: “Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.” Vien faktas, kad viešojo administravimo subjektui priklauso tam tikras ūkio subjektas, niekaip nesuponuoja, kad toks ūkio subjektas gali turėti privilegijuotą padėtį prieš kitus rinkos dalyvius. Nors ir sukuriama galimybė atskirais atvejais nepaisyti šios įstatymo normos, tačiau vidaus sandoris nepatenka į šią išimtį vien todėl, kad daugeliu atvejų galima išvengti skirtingų konkurencinių sąlygų įgyvendinimo.
2. Vidaus sandorio išimtis kenkia vartotojams
Procedūros, didinančios konkurenciją, atsisakymas atneša žalą vartotojams. Kadangi pirkėjas atsisako galimybės pasirinkti iš kelių galimų pardavėjų, kartu jis praranda ir galimybę iš kelių galimų variantų pasirinkti pigesnę kainą ar aukštesnės kokybės paslaugas, prekes ar darbą. Vidaus sandorio būdu sudaryta sutartis nebūtinai atneša geriausią kainą. Tai reiškia, kad ilgainiui finansinė ar darbų kokybės žala pasireiškia būtent vartotojams.
Vidaus sandorio procedūra leidžiama visiems pirkimams, nepriklausomai nuo jų objekto ar galimos kainos viešųjų pirkimų metu. Kitaip tariant, net jei privatus tiekėjas siūlytų paslaugas dvigubai pigiau, taikydama vidaus sandorio procedūrą, savivaldybė vis tiek galėtų pirkti iš savo įmonės ženkliai brangiau. To būtų galima išvengti, jei būtų taikoma viešųjų pirkimų procedūra ir iš kelių skirtingų variantų būtų galima pasirinkti patį priimtiniausią.
3. Vidaus sandorio išimtis trukdo veikti privačiam verslui
Kaip jau minėta anksčiau, vidaus sandorio procedūros metu, yra privilegijuojama atskira savivaldybei priklausanti įmonė. Tai kartu reiškia ir tai, kad privatūs ūkio subjektai, kurie konkuruoja toje pačioje srityje yra diskriminuojami. Tokia teisinė procedūra varžo privačią iniciatyvą, kuri yra viena iš pamatinių vertybių Lietuvos ūkiui. Konstitucijos 46 str. įtvirtinta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Taip pat valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.” Įgyvendinant vidaus sandorio procedūrą, pažeidžiama privačios iniciatyvos galimybė. Tai atneša žalą tiek privačiam verslui, tiek Lietuvos ūkiui.
Gali pasitaikyti net tokių situacijų, kuomet vidaus sandorių pagrindu apskritai trukdoma veikti privačiam verslui. Smulkesnėse savivaldybėse, kuriose tam tikrų paslaugų ar prekių rinka yra maža, viešojo administravimo subjektams suteikiant teisę be konkurso paskirti savo įmonę, atsiranda neigiamų padarinių. Viešojo administravimo subjektai gali tiesiog išstumti mažesnius ūkio subjektus iš rinkos. Būtina atkreipti dėmesį, kad toks teisinių instrumentų sukūrimas, kuomet dirbtinai pakreipiama paklausa viešojo administravimo subjektui priklausančios įmonės naudos link, galimai prieštarauja Konstitucijos 46 str., teigiančiam, jog „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Išvados
LLRI siūlo Viešųjų pirkimų įstatyme panaikinti vidaus sandorio išimtį.
