Dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 7(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIIIP-484 (3))
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 7(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIIIP-484 (3)) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu (be turto deklaravimo prievolės išplėtimo kitų biudžetinių įstaigų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, kitų biudžetinių įstaigų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių vadovams, pavaduotojams ir jų šeimos nariams) siūloma įvesti žemiau išvardinto turto visuotinį deklaravimą:
- lėšų turimų ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
- pasiskolintų ir negrąžintų lėšų. jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
- paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
- meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
- vertybinių popierių, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų;
- nekilnojamųjų daiktų, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre).
Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Siūloma priemonė būtų perteklinė siekiamiems tikslams
Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje dėl įstatymo projekto (2017-09-20 Nr. 109-P-30) pažymima, kad nustatyti papildomą deklaravimo prievolę gyventojams yra netikslinga. Šiuo metu mokesčių administratorius automatiškai gauna įvairią informaciją apie gyventojų turtą ir pajamas iš registrų (apie turimą nekilnojamąjį turtą), notarų (apie įvykusius sandorius), darbdavių (apie gaunamą atlyginimą), bankų (apie sąskaitų apyvartas ir likučius) ir kitų trečiųjų asmenų. Dalį turto, pavyzdžiui, žemę, nekilnojamąjį turtą, automobilius, yra privaloma registruoti ir kitaip jo tiesiog neįmanoma legaliai turėti.
Šiuo metu galiojanti sistema užtikrina, kad mokesčių administratorius turėtų kuo išsamesnį asmenų turimo turto bei gautų pajamų vaizdą ir galėtų pagrįstai vertinti gyventojų pajamų ir turto atitiktį. Be to, neprivalomas registruoti privatus turtas jau buvo inventorizuotas, kai pagal 2003-ųjų metų Vienkartinio turto deklaravimo įstatymą visi Lietuvos gyventojai privalėjo deklaruoti savo turimas paskolas, indėlius užsienyje, brangenybes ar meno kūrinius.
Taip pat tiek Europos Sąjungos, tiek Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos lygmeniu plečiamas tarpvalstybinis mokesčių administracijų bendradarbiavimas sudaro prielaidas turėti gana realų vaizdą apie asmenų turtą ir pajamas.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas vertinimas, kiek kainuotų Seimo narių A. Palionio ir A. Skardžiaus siūlymas išplėsti turto deklaravimo prievolę ir kokia būtų šio pasiūlymo administracinė našta ir tikėtinas poveikis.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalies gyventojai nuolat patiria sunkumų deklaruodami pajamas. Pavyzdžiui, 2017 m. deklaruojant pajamas už 2016 m. pasibaigus pajamų deklaravimo terminui deklaracijų dar buvo nepateikę 153 tūkst. gyventojų. Dalis gyventojų nežino, kad jie privalo deklaruoti pajamas, pamiršta ar nežino kaip tai padaryti, deklaruodami susiduria su techninėmis kliūtimis.. Tikėtina, kad analogiška situacija susidarytų ir pritarus visuotiniam turto deklaravimui. Priėmus siūlomus pakeitimus turto nedeklaravusiems arba tai neteisingai atlikusiems asmenims galėtų grėsti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie šiuo metu neturi prievolės deklaruoti pajamas, bet priėmus Projektą turėtų deklaruoti turimą turtą, tai padaryti būtų itin sudėtinga, jei jie dažniausiai nesinaudoja elektroninėmis deklaravimo sistemomis.
Pažymėtina ir tai, kad jei mokesčių administratoriui kiltų abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, mokesčių mokėtojas privalėtų pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius, o tai padaryti gali būti sudėtinga. Jei būtų deklaruotas turimas turtas, įsigytas, pavyzdžiui, prieš 10 m. gyventojai gali neturėti pirkimo dokumentų arba turimo turto rinkos vertė galėtų būti pasikeitusi arba jiems būtų sunku įvertinti turimo deklaruotino turto vertę.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. Valstybės kontrolė atlikusi gyventojų turto ir pajamų deklaravimo auditą nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo. Esama popierinių deklaracijų administravimo tvarka neužtikrina, kad deklaracijose pateikti duomenys būtų saugūs, jais negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Duomenų apsauga apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose yra nepakankama. Be to, popierinėms deklaracijoms administruoti reikia didelių papildomų sąnaudų.
Dėl šių priežasčių siūlome:
- atsisakyti visuotinio turto deklaravimo;
- jeigu būtų nuspręsta neatsisakyti visuotinio turto deklaravimo, siūlome įvertinti administracinę naštą gyventojams ir mokesčių administratoriui.
