Europos Centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti bazines palūkanas pridėjo rūpesčių žmonėms, ir taip jau vargstantiems dėl kainų augimo. Padidintos palūkanos reikš papildomas namų ūkių ir įmonių išlaidas. Žmones bandoma nuraminti, esą kaip tik šis sprendimas atitinka jų interesus ir užkirs kelią infliacijai. Pats ECB pabrėžia, kad naudos visas priemones ir sustabdys infliaciją bet kokia kaina. Verta panagrinėti, ar tikrai visos priemonės naudojamos ir kas sumokės tą kainą.
LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Ribojanti politika, kurios ėmėsi ECB, turi savo arsenale dvi pagrindines priemones – didinti pinigų kainą, tai yra palūkanas, arba mažinti pinigų bazę, tai yra pasiūlą. Ir štai, palūkanas ECB didina, tačiau pinigų bazės nemažina. Žada tik nedidinti jos tokiu allegro tempu, kaip iki šiol: mat, nuo pandemijos pradžios ji buvo padidinta du kartus ir davė gražios erdvės kainų augimui.
Tačiau pinigų kiekis bus palaikomas, kad ir toliau finansuotų euro zonos valstybių skolas. Ypatingai ketinama remti labiausiai prasiskolinusias valstybes – joms sukurta naujoji pagalbos priemonė, kurią Lietuvos Banko pirmininkas taikliai pavadino bazuka.
Kaip bus šaudoma iš bazukos? Didžiosioms eurozonos skolininkėms bus skolinama daugiau ir lengviau, siekiant sumažinti jų palūkanas, tam, kad Italija ar Graikija nemokėtų už savo skolas brangiau, negu Vokietija. Pasiteisinama tuo, kad palūkanų skirtumai eurozonos valstybėse yra pavojingi. Iš tiesų, jie ne tik pavojingi. Jie yra seniai nevaldomo prasiskolinimo padarinys. Šalys nesilaiko Europos stabilumo ir augimo pakto, kuriame įtvirtinti Mastrichto kriterijai: šalies skola neturi viršyti 60 proc. BVP, o deficitas – 3 proc. BVP. Už nesilaikymą šalims galima skirti solidžią baudą nuo BVP: iki 0,2 proc. BVP ir dar 0,5 proc., jei nesilaikoma disciplinuojančių rekomendacijų.
Ar tokia bauda nors kartą buvo paskirta? – Ne. Rezultatas? – Jeigu 2010 m. Graikijos skola buvo arti 150 proc. BVP, tai šiandien ji artėja prie 200 proc. (t.y. dviejų metų BVP), o Italijos atitinkamai – buvo 120 proc., o dabar yra 150 proc. BVP. Kai didžiųjų skolininkų palūkanos šauna į viršų, jos parodo rinkos pastangą atkurti tvarką, kurios nesugebėjo užtikrinti pareigūnai. Tačiau dabar šios palūkanos bus atsakingų pareigūnų sumažintos, taip siunčiant signalą, kad skolintis ir toliau galima be ribų.
Žinoma, norėtųsi remti euro tvarumą ir šalių solidarumą, tik klausimas, kodėl iki šiol Europos sutarčių ir paktų, užtikrinančių finansinę discipliną, nebuvo laikomasi, ir kaip žadama užtikrinti eurui būtiną discipliną ateityje. Žinoma, kad iš neigiamų palūkanų zonos anksčiau ar vėliau reikėjo išeiti, tik neaišku, kodėl viena ranka ECB vienus rinkos dalyvius riboja, o kita ranka kitiems žada palengvinimus.
Oficialiam paaiškinimui, kad bazukos principas apsaugos rinką nuo fragmentacijos, labiausiai tinka štai toks palyginimas: įsivaizduokite, kad komercinis bankas dirbtinai sumažintų palūkanas didžiausios rizikos skolininkams. Kokį signalą jis siųstų visiems kitiems skolininkams ir kas lauktų tokio banko ateityje?
Taigi, tuo metu, kai finansų disciplinos nesilaikančios šalys bus remiamos pinigais iš bazukos, namų ūkiai, įmonės ir komerciniai bankai turės nešti padidėjusių palūkanų naštą. „Bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia kaina“.
