Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ir partneriai* pateikia atsakymus į Europos Komisijos (EK) inicijuotą konsultaciją su visuomene, dėl skalūnų dujų ir kito netradicinio iškastinio kuro Europoje, kuri vykdyta 2012 m. gruodžio 20 d. – 2013 m. kovo 20 d.
*F. A. Hayek fondas (F. A. Hayek Foundation) (Slovakija), Piliečių plėtros forumas (Civil Development Forum) (FOR), (Lenkija), Ekonomikos ir socialinių studijų institutas (Institute of Economic and Social Studies) (INESS) (Slovakija), Ekonomikos ir rinkos analizės centras (Centre for Economic and Market Analyses) (CETA) (Čekija), Friedricho Naumanno fondas (Vokietija)
KONSULTACIJOS TIKSLAS:
Europos Komisija siekia, kad bet kokia tolesnė netradicinio iškastinio kuro plėtra vyktų taikant tinkamas sveikatos, klimato ir aplinkos apsaugos priemones, nustačius aiškias teisines taisykles ir nuspėjamą perspektyvą piliečiams ir verslo vykdytojams. Tada tokia plėtra užtikrintų galimą ekonominę naudą ir energijos tiekimo saugumą nekeliant grėsmės žmogaus sveikatai ar aplinkai.
ATSAKYMO Į EK KONSULTACIJĄ SU VISUOMENE SANTRAUKA:
Skalūnų dujos turėtų būti traktuojamos kaip ir visi kiti energijos šaltiniai, o reguliuotojų požiūris turėtų būti neutralus. Rizika aplinkai turi būtų įvertinta skaidriai, be išankstinių nuostatų.
- Skalūnų dujos turėtų būti traktuojamos kaip ir visi kiti energijos šaltiniai, o reguliuotojų požiūris turėtų būti neutralus. Rizika aplinkai turi būtų įvertinta skaidriai, be išankstinių nuostatų. Kitiems klausimams, pvz., triukšmas, estetiniai aspektai, padidėjęs eismas ir kt., neturėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys tik dėl to, kad jie yra susiję su skalūnų dujų išgavimu.
- Tai, kad kitos valstybės suteikia monopolines teises valstybinėms įmonėms užsiimti angliavandenilių gavyba yra netinkamas pavyzdys. Skalūnų dujų gavyba arba kitų netradicinių kuro šaltinių gavyba turėtų būti vykdoma privačių kompanijų.
- Ypač atkreipti dėmesį reikėtų į gavybos kliūtis, kylančias dėl detaliųjų planų. Vystytojai turi turėti galimybę nesunkiai ir greitai sujungti arba atskirti valdomas žemes arba keisti žemės paskirtį. Būtent čia ES rekomendacijos ir vadovavimas galėtų būti naudingas: nacionalinės valdžios delsia, tačiau esminiai šios srities įstatymų pakeitimai būtų naudingi visoms ekonominėms veikloms, ne tik skalūnų dujų.
- Logiška būtų, kad didelė mokestinių pajamų dalis už išteklių gavybą atitektų vietinei valdžiai. Taip skirstant pajamas išteklių gavybos projektai sulaukia didesnio vietinių bendruomenių palaikymo. Dar daugiau, tokios schemos yra sąžiningos ir teisingos, kadangi dažniausiai vietinė valdžia, bet ne centrinė, patiria įvairius nepatogumus, susijusius su išteklių gavyba. Tokios pajamų skirstymo schemos galėtų būti taikomos ne vien skalūnų dujoms, bet ir kitoms sritims.
- Gavybos būdas neturėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant natūralių išteklių naudą. Mums turėtų rūpėti galutinis produktas, kaina ir prieinamumas, o ne tai, kaip jis buvo išgautas. Jeigu ES natūralių gamtinių dujų gavyba ir naudojimas nėra draudžiamas įstatymais, nėra ir jokio pagrindo neleisti skalūnų dujų gavybos. Reguliuojančių institucijų ar tarnautojų požiūris šiuo klausimu turėtų būti neutralus. Teigiami rinkos eksternalitetai, pvz., „energetinė nepriklausomybė“ ar naujos darbo vietos, neturėtų būti lemiamas veiksnys.
- Iššūkius dar labiau apsunkina teisinės sistemos trūkumai. 1) Objektyvių kiekybinių metodų, skirtų nustatyti skalūnų dujų gavybos daromą poveikį, stoka, ypač lyginant su kitomis ekonominėmis veiklomis. 2) Mokestinės pajamos už angliavandenilių gavybą dažniausiai atitenka centrinei valdžiai, bet ne vietinei ar piliečiams, dėl to vietinės bendruomenės nemato paskatų leisti vykdyti gavybą. 3) Sudėtingos planavimo, teritorijų ir žemės naudojimo taisyklės sukuria galimybes nuolatos blokuoti gavybą per teisinę sistemą.
- Poveikio vertinimas turėtų susitelkti ties galutine ir išmatuojama žala, bet ne ties technologiniu procesu ar kitais technologiniais klausimais (pvz., naudojamos sudedamosios medžiagos ar gavybos metodai, kt.). Kriterijai, kurie apibrėžia žalą privalo būti aiškūs, išmatuojami ir nediskriminuojantys skalūnų dujų lyginant su kitomis industrijomis. Kitais žodžiais tariant, neturėtų būti kuriami jokie specifiniai apribojimai skalūnų dujų pramonei.
- ES turėtų patarti vyriausybėms, kad jos įgyvendintų schemas, kurios palengvina ir supaprastina detaliųjų planų rengimo įstatymus ar kitus susijusius įstatymus visoms pramonės šakoms (gavyba, apdirbamoji pramonė ir t.t.). ES galėtų sukurti rekomendacines gaires, kaip paskirstyti mokestines pajamas iš angliavandenilių gavybos tarp centrinės ir vietinės valdžios. Taip pat ES turėtų aiškiai ginti įsisteigimo laisvę ir kritikuoti nacionalines vyriausybes, jeigu šios pasirenka suteikti gavybos teises, atvirai ar tyliai, valstybinėms įmonės, užuot jas suteikusi privačioms kompanijoms.
