Daugiabučių namų modernizacijos poreikį skatina didėjančios energijos kainos, kurios savo ruožtu didina energijos taupymo finansinį pagrįstumą. Pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje, sulėtėję naujo būsto statybos tempai, gali išplėsti potencialių modernizacijos rangovų pasiūlą, todėl modernizacijos galimybės šiuo metu yra išaugusios.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas sako, kad yra keletas objektyvių ekonominių daugiabučių modernizavimą stabdančių veiksnių, kaip vartotojų nepasitikėjimas nauju produktu, trumpas planavimo horizontas bei kolektyvinio sprendimo priėmimo sunkumai, kuriuos dar padidina skirtumai tarp daugiabučio namo gyventojų galimybių, poreikių ir planų.
„Valstybės politika šių veiksnių tiesiogiai pakeisti negali, nes jie yra natūralus vartotojų poreikių elementas. Tačiau valstybės politika gali bent nestiprinti šių natūralių kliūčių ir nedemotyvuoti gyventojų dėl modernizacijos. Valstybinės politikos siunčiamas signalas daugiabučių namų modernizavimo srityje sukelia gyventojų lūkesčius, kad jų asmeninis turtas, daugiabučiai namai, bus modernizuoti valstybės. Nors žmonės žino, kad renovavus būstą finansinė nauda tenka jam, o daugiabučio modernizavimo finansinis atsiperkamumas yra individualus, valstybės politika nepakankamai aiškiai pasako, kad daugiabučių namų renovavimas yra visų pirma jų savininkų atsakomybė“, – sako G. Kadziauskas.
Anot jo, norint dirbtinai nestabdyti gyventojų pageidavimo atlikti renovaciją, reikia atsisakyti PVM dengimo iš valstybės biudžeto už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, atsisakyti tikslinių socialinių išmokų už išlaidas šilumai ir karštam vandeniui. Visas socialines išmokas konsoliduoti ir teikti pagal pajamų ir turto testą.
„Valstybės parama modernizavimo investicijoms yra reikšmingas instrumentas galintis padidini modernizacijos finansinį atsiperkamumą ir patrauklumą, tačiau sutrikimai valstybės paramos teikime, gali sąlygoti tai, kad kai kurie projektai (tame tarpe ir finansiškai pagrįsti be valstybės paramos) yra nevykdomi, laukiant valstybės paramos. Valstybės tiesioginės galimybės finansuoti gyventojų būsto modernizaciją, yra ribotos. Valstybės politika, kuri, viena vertus žada ženklią tiesioginę finansinę paramą, o kita vertus, išaugus modernizacijos mastams, yra nepajėgi jos suteikti visiems, yra neveiksminga ir net žalinga modernizacijos mastui. Greta finansinės paramos valstybė privalo sumažinti kliūtis renovavimui – tai paspartintų modernizavimo procesą. Padidėjusi ekonominė nauda gyventojams reikalautų mažiau vlastybės paramos“, – teigia LLRI vyresnysis ekspertas.
LLRI atliktoje šilumos studijoje „Kodėl modernizacija vyksta lėtai. Daugiabučių namų modernizacijos kliūčių ir problemų apžvalga“ teigiama, kad tinkama kryptis būtų mažinti tiesioginės finansinės paramos dydį ir didinti paramos gavėjų skaičių.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ,
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 8 (5) 252 62 63 ;
El.p. Laura@Lrinka.lt
www.lrinka.lt; www.blogas.lt/LLRI
